Su medicininiu terminu Perfuzijos slėgis yra terminas, naudojamas apibūdinti slėgį, kurį kraujas tiekia organui ar audinių struktūrai, kurį reikia tiekti. Matematiškai perfuzijos slėgio lygį lemia skirtumas tarp kraujospūdžio arterijose ir audinių slėgio, judančio priešinga kryptimi. Vertė skiriasi priklausomai nuo kūno ploto.
Kas yra perfuzijos slėgis?
Terminas perfuzijos slėgis yra techninis terminas žmonių medicinoje. Tai rodo slėgį, kurį organas ar audinys tiekia krauju. Atsižvelgiant į kūno plotą, yra konkreti išmatuota reikšmė, turinti savo prasmę kaip potekstė. Pvz., Atskiriamos šios vertės:
- Plaučių perfuzijos slėgis: tai perfuzijos slėgis, su kuriuo tiekiami plaučiai. Jis gaunamas dėl plaučių arterijos slėgio (PAD) vidutinės vertės ir kairiosios arterijos slėgio skirtumo.
- Koronarinis perfuzijos slėgis: vainikinių arterijų (vainikinių arterijų), tiekiančių kraują širdies raumeniui, slėgis.
- Akies perfuzijos slėgis (OPD): Tai apibūdina perfuzijos slėgį žmogaus akyje. Tai atsiranda dėl skirtumo tarp akispūdžio ir arterinio slėgio.
- Smegenų perfuzijos slėgis (CPP): slėgis, kuriuo kraujas tiekiamas į smegenis. Tai atsiranda dėl skirtumo tarp slėgio, kuriuo kraujas pumpuojamas į smegenis (MAP slėgis), ir intrakranijinio slėgio.
Funkcija ir užduotis
Perfuzijos slėgis naudojamas medicinoje kaip vienas iš svarbiausių rodiklių žmogaus sveikatai nustatyti. Nors kiekvienas žmogus turi individualų perfuzijos slėgį, kuris kinta priklausomai nuo konkrečios situacijos, amžiaus ir aplinkos, remiantis vidutinėmis vertėmis, galima padaryti reikšmingas išvadas apie sveikatos būklę.
Pavyzdžiui, akies perfuzijos slėgis, akių perfuzijos slėgis (OPD) yra svarbus veiksnys prognozuojant ir diagnozuojant glaukomą. Nes tai yra svarbu regos nervo tiekimui ir veiklai (arba neveiklumui). Jei akių perfuzijos slėgis ne tik laikinai sutrinka (slėgis per žemas), atsiranda akių pokyčiai, atsakingi už glaukomą.
Smegenų perfuzijos slėgis (CPP), kuris rodo slėgio smegenyse greitį, gali pateikti įžvalgias išvadas apie paciento sveikatą. Nes būtinas pakankamas kraujo tiekimas į smegenis ar visą kaukolės sritį. Nepakankamas tiekimas gali sukelti mirtį.
Šie aprašymai taip pat gali būti taikomi koronarinių arterijų slėgiui (koronarinės perfuzijos slėgiui). Dėl nepakankamos energijos tiekimo gali sustoti širdis ir galiausiai baigtis mirtimi.
Ligos ir negalavimai
Per mažas smegenų perfuzijos slėgis (smegenų perfuzijos slėgis) gali sukelti slėgio kritimą, kuris ilgainiui sukelia nepakankamą kraujo tekėjimą į smegenis arba visišką kraujo tėkmės nutraukimą. Ši vadinamoji išemija dažniausiai atsiranda dėl pakitusių kraujagyslių. Tai gali būti embolijos ar trombozės rezultatas.
Išemija gali būti laikina arba nuolatinė. Kuo ilgiau tai trunka, tuo didesnė nuolatinio audinio pažeidimo rizika. Sunkiais atvejais ji vadinama kritine išemija. Išemija sukelia ląstelių metabolizmo sutrikimą. Tai dažnai lydi deguonies trūkumas.
Dėl to pradėti procesai gali lemti ląstelių mirtį (ląstelių žūtį ar nekrozę) ir tokiu būdu sukelti infarktą. Tai įmanoma ne tik širdies srityje (miokardo infarktas), bet taip pat gali atsirasti ir smegenų srityje (smegenų infarktas ar išeminis insultas). Pasekmės skiriasi priklausomai nuo infarkto sunkumo. Jei skubi pagalba nebus teikiama, širdies priepuolis gali būti mirtinas.
Laikotarpis, per kurį išemijos sukeltas slėgio sumažėjimas gali būti atlaikomas be nuolatinės žalos (išemijos laikas), priklauso nuo organo. Remiantis literatūra, smegenų išemijos laikas yra tik kelios minutės. Organams, kuriuos galima transplantuoti (pvz., Inkstams, širdžiai, kepenims ir kt.), Jis yra daug didesnis, daugiausia iki 12 valandų.
Be to, jei perfuzijos slėgis akyje yra per mažas (akių perfuzijos slėgis), gali būti skatinamas kataraktos (lotyniškai: glaukoma) formavimasis. Iš esmės kataraktos sąvoka vartojama kaip bendras įvairių akių ligų terminas. Jie visi turi bendro, kad jie pažeidžia tinklainę ir taip pablogina regėjimą.
Glaukoma dažnai išsivysto tik sulaukus 40 metų. Dažnis didėja su amžiumi. Negydoma katarakta sukelia aklumą. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra ypač svarbūs.
Glaukomos simptomai didėja ilgėjant ligai. Iš pradžių jie sunkiai atpažįstami. Pacientai praneša apie padidėjusį akispūdį. Dažnai sumažėja ir regėjimas. Taip pat būdingas regėjimo lauko susiaurėjimas. Šis simptomas dažnai susijęs su kontrasto suvokimo praradimu. Taip pat būdinga fotofobija.
Gydant kataraktą, labai stengiamasi užtikrinti tinkamą akių perfuzijos slėgį, kad būtų išvengta simptomų, kurie jau atsirado, pablogėjimo. Taip pat turi įtakos kraujo spaudimas. Terapijos apimtis ir atitinkamos priemonės priklauso nuo konkretaus atvejo. Galima operacija, taip pat vaistų paskirstymas.
