autizmas

Pagal apibrėžimą reiškia autizmas gilus vystymosi sutrikimas, paveikiantis įvairaus amžiaus vaikus. Autizmo sutrikimas smarkiai riboja asmenybės vystymąsi.

Kas yra autizmas

Iki šiol nėra aiškiai suprantamos pagrindinės autizmo priežastys. Tačiau manoma, kad atitinkami biologiniai ar genetiniai veiksniai vaidina esminį vaidmenį.
© master1305 - stock.adobe.com

Yra įvairių autizmo formų, kurios skiriasi simptomų eiga ir sunkumu.

Ankstyvosios vaikystės autizmas, vadinamasis Kannerio sindromas, yra viena garsiausių formų. Jei kasdieniame gyvenime kalbama apie autizmą, paprastai turi būti suprantama ši autizmo forma.

Prieš tai Aspergerio sindromas taip pat Netipiškas autizmas lengvesnis autizmo sutrikimas Rett sindromas yra gilus vystymosi sutrikimas, turintis autizmo bruožų. Tačiau galimų autizmo sutrikimų spektras yra labai platus.

Tačiau visi sutrikimai turi vieną bendrą bruožą, būtent, kad tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip sunkumai užmezgant ryšius su žmonėmis, sutrikusi kalbos raida, taip pat ribota veikla ir interesai bei pasikartojantis ir stereotipinis elgesio modelis yra tas pats autizmu sergantiems žmonėms.

priežastys

Iki šiol nėra aiškiai suprantamos pagrindinės autizmo priežastys. Tačiau manoma, kad atitinkami biologiniai ar genetiniai veiksniai vaidina esminį vaidmenį. Artimi žmonių, sergančių autizmu, giminaičiai taip pat dažnai pasireiškia autizmo simptomais.

Vadinamieji dvynių tyrimai pateikia papildomus genetinės priežasties įrodymus. Jei vienas dvynys vaikas pasireiškia autizmo simptomais, kitas dvynys vaikas taip pat išsivysto labiau nei vidutiniškai. Be to, sveikiems autizmo broliams ir seserims dažnai pasireiškia autizmo anomalijos. Palyginti su kitais vaikais, psichinė ir kalbinė raida paprastai yra ribota.

Manoma, kad autizmo vystymesi yra nuo keturių iki dešimties genetinių veiksnių. Tai taip pat paaiškina skirtingas autizmo formas. Pavyzdžiui, buvo įmanoma išsiaiškinti genetinę Retto sindromo, kuris paveikia tik mergaites, priežastį, nes mergaitėms buvo pakeistas X chromosomos MeCP2 genas.

Savo vaistus galite rasti čia

➔ Vaistai nuotaikai palengvinti

Simptomai, negalavimai ir požymiai

Autizmo spektras yra platus, ne visi sergantieji yra visiškai įstrigę savo pasaulyje. Nors vieni autistai tiesiog vengia kontaktų ir todėl jiems sunku bendrauti su kitais žmonėmis, kiti išsiskiria dėl savo stereotipinio elgesio, nekalba ir yra priklausomi nuo palaikymo ar net rūpinasi visą savo gyvenimą.

Autizmo sutrikimas nebūtinai rodo psichinę negalią. Spektras svyruoja nuo sunkaus protinio silpnumo iki ypač ryškaus dalinio sugebėjimo, dar vadinamo salos talentu. Labiausiai žinoma yra vadinamoji fotografinė atmintis.

Tačiau daugelis autistų turi akivaizdžių panašumų. Dėl skirtingo juslinio suvokimo jie paprastai jaučia savo aplinką kaip nestruktūruotą chaosą. Garsus triukšmas, ryškios šviesos ar savaiminiai apkabinimai gali sukelti baimės reakcijas ir sukelti pabėgimo refleksą. Paprastai autistai žmonės apsiriboja viena interesų sritimi, renkasi vienodus, pasikartojančius procesus.

Tai atsispindi ir kalboje, kuri dažniausiai apsiriboja mechaniniu žodžių ir sakinių kartojimu. Autizmo nesugebėjimas suprasti kitų žmonių veido išraiškos ir kūno kalbos gali slėpti net artimų šeimos narių jausmus. Taigi daugeliui nukentėjusiųjų neįmanoma susirasti didesnės grupės ir tinkamai reaguoti į jų reikalavimus.

Diagnozė ir eiga

Autizmo diagnozę diagnozuoti nėra lengva, nes ne kiekvienas kūdikis, nesidomintis savo aplinka, taip pat yra autistas. Kai kurie vaikai darželyje ar mokykloje taip pat nori būti savimi, neturėdami autizmo.

Pavyzdžiui, nerimo sutrikimai taip pat gali būti tokio elgesio priežastis. Jei kyla įtarimų, vaikas ir paauglys psichiatras paprastai klausia tėvų apie tipišką vaiko elgesį. Taip pat yra paruoštos anketos diagnozei nustatyti. Atidus vaiko stebėjimas taip pat naudingas nustatant diagnozę.

Viskas kartu padeda gydytojui susidaryti labai išsamų vaizdą. Kitos ligos, tokios kaip psichozės ar intelekto sutrikimai, taip pat neturėtų būti įtrauktos. Tyrimai suvokimo, motorinių įgūdžių, socialinio elgesio, intelekto ir kalbos srityse gali suteikti tikslesnės informacijos apie vaiko silpnybes ir stipriąsias puses.

Autizmas pasireiškia skirtingais etapais, kurie nebūtinai turi pasireikšti vienodai visiems autistams. Pavyzdžiui, Kannerio sindromas prasideda dar kūdikystėje, o Asbergerio sindromo simptomai pasireiškia tik darželio ar pradinės mokyklos amžiuje. Retto sindromas prasideda nuo 6 mėnesių iki 4 metų, čia pasireiškia sunkaus vystymosi sutrikimo simptomai.

Nėra vieningo autizmo kurso. Be to, visada priklauso nuo to, kokia yra autizmo forma ir koks jis stiprus. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys Aspergerio sindromu suaugus, dažnai gali organizuoti savo kasdienį gyvenimą ir net turėti darbą. Žmonėms, sergantiems Rett sindromu, priešingai, reikia didžiulės paramos gyvenant.

Be to, progresuoja Rett sindromas, ir nukentėjusiems žmonėms vis dažniau reikės priežiūros. Dažnai autistai, turintys protinę raidą, gyvena socialinėje įstaigoje.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Tėvai ar pedagogai dažnai įtaria, kad autizmo spektro sutrikimo simptomai pasireiškia pirmaisiais metais darželyje. Taip pat atsitinka, kad moksleiviai, paaugliai ir net suaugę žmonės, turintys nenormalų elgesį, pakartotinai turi problemų ir sukelia įžeidimą, tačiau diagnozė niekada nebuvo nustatyta.

Kuo anksčiau specialistas diagnozuoja ryšį su autizmu, tuo greičiau gali būti naudojamas palaikomasis gydymas. Daugeliui pacientų, sergančių autizmo spektro sutrikimais, jie gali užtikrinti gerą simptomų kontrolę ir tokiu būdu aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime.

Įtarus autizmą, apsilankymas pas gydytoją turi prasmę darželio zonoje, jei kyla psichologinis stresas. Daugelis simptomų, rodančių sutrikimą iš autizmo srities, vis dar yra labai neapibrėžti, ypač mažiems vaikams. Tačiau artėjant mokyklai ir pakartotinai iškyla probleminių socialinių situacijų, nurodoma išsami diagnozė.

Nors tai taip pat negali „išgydyti“ autizmo, elgesio terapija ir, jei reikia, parama kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, iš integracijos pagalbininkų, gali suteikti reikšmingų pranašumų nukentėjusiesiems.

Jūsų srities gydytojai ir terapeutai

Gydymas ir terapija

Autizmo terapija priklauso nuo paveikto žmogaus, jo individualių apribojimų ir stipriosios pusės. Negalima išgydyti autizmo ir apriboti socialiniame gyvenime nukentėjusius asmenis visą gyvenimą.

Terapija siekiama pagalbos ir palaikymo tikslų bei sugriauna pasikartojantį stereotipinį elgesį. Pedagogai, psichiatrai ir psichologai bando tai padaryti skirtingais metodais. Be to, įvairios valstybinės institucijos turėtų remti atitinkamo asmens rūpinimąsi šeima.

Patikimos ir veiksmingos vaistų terapijos autizmui gydyti dar nėra. Tačiau neuroleptikai arba benzodiazepinai gali būti naudojami siekiant padėti apriboti didelę įtampą ar sau kenkiantį elgesį. Kai kurie autistai serga epilepsijos priepuoliais, kuriuos taip pat galima gydyti vaistais.

„Outlook“ ir prognozė

Autizmo spektro sutrikimų tikimybėje ir prognozėje svarbūs daugybė veiksnių. Pavyzdžiui, reikia atsižvelgti į sutrikimo laipsnį, galimą intelekto sumažėjimą ar padidėjimą, integraciją į aplinką ir lydinčias ligas.

Vaikams visas elgesio sutrikimų spektras paprastai pasiekiamas darželio ar ikimokyklinio amžiaus. Pirmaisiais mokyklos metais problemos gali išnykti.

Autizmas yra susijęs su ilgalaikiu teigiamu elgesio pokyčiu maždaug pusei sergančiųjų paauglystėje ir suaugus. Antroje pusėje sutrikimas stagnuoja ar net blogėja.

Apskritai, sutrikimai iš autizmo spektro neturi jokios galimybės išgydyti. Tačiau daugeliu atvejų pagerėjimas yra įmanomas, jei palaikomasis gydymas pradedamas pakankamai anksti. Tuo siekiama užtikrinti, kad nukentėję asmenys išmoktų savarankiškumo pagal savo galimybes ir būtų atverti bendravimo ir savirealizacijos būdai.

Tokia terapija turėtų būti pradėta ankstyvoje vaikystėje. Autistų, turinčių intelekto negalią, ir Aspergerio sindromą turinčių žmonių, žymiai geresnės būklės, prognozė yra žymiai geresnė nei sunkiai apribotų autistų.

Taip pat reikėtų pažymėti, kad daugeliui autistų yra didesnė avarijų rizika ir didesnė žala sau, o tai dažnai reiškia, kad betarpiškas fizinis neliečiamumas yra susijęs su priežiūros kokybe.

Savo vaistus galite rasti čia

➔ Vaistai nuotaikai palengvinti

Priežiūra

Tolesnė priežiūra klasikine prasme negali būti atliekama autizmo atveju, nes tai yra įgimta neurod įvairovė ir todėl negali būti išgydoma. Kadangi terapija gali būti naudojama išmokti susitvarkyti su negalia, daugeliu atvejų patartina palaikomosios paslaugos, kurios turėtų išlaikyti status quo pasibaigus terapijai.

Ši parama paprastai teikiama pagalbinio gyvenimo forma - arba slaugytojo, kuris lydi autistinius asmenis pirkinius, vizitus pas valdžios institucijas ir vizitus pas gydytoją, ambulatoriškai, arba teikiant stacionarinį apgyvendinimą globos įstaigoje.

Kuri palaikymo tarnyba yra tinkama, labai priklauso nuo kiekvieno kliento. Kai kuriems autistams reikalinga asmeninė laisvė ir savarankiškumas, todėl jie netinka gyvenimo grupėms, kuriose jie dalijasi kambariais su kitais autistais. Kiti autistai, priešingai, yra priklausomi nuo labai intensyvios priežiūros, kurios ambulatorinės priežiūros paslaugos negali suteikti.

Asmeninis ryšys su vadovu taip pat gali būti lemiamas veiksnys. Tokiu atveju patartina įdarbinti slaugytoją virš asmeninio biudžeto. Ypač priklausomi ir lengvai užklupti autistai taip pat turi teisėtą globėją, kuris paciento vardu gali sureguliuoti svarbius dalykus, tokius kaip administracinės procedūros.

Tai galite padaryti patys

Autizmą kenčiantys žmonės kasdienį gyvenimą linkę suvokti kitaip nei sveiki žmonės. Kadangi autistai pasirenka gerai struktūruotą kasdieninę rutiną, reguliarūs įpročiai turėtų būti darbotvarkės dalis. Veiklos seka turėtų būti iš anksto nustatyta, kad būtų galima išvengti nenumatytų atvejų. Rutina kasdienybėje reiškia asmeninį suinteresuoto asmens saugumą ir prisideda prie to, kad gyvenimas yra patyręs maloniau.

Daugelis autistų atmeta artumą ir fizinį kontaktą, todėl jiems turėtų būti suteikta pakankamai laiko ir vietos asmeniniam laiko praleidimui. Autizmą dažniausiai lydi nesaugumas gyvenime. Norint stabilizuoti asmeninį nesaugumą, autistų vaikų ir suaugusiųjų veiksmai turėtų būti patvirtinti dar kartą. Autistai turėtų dirbti profesijas, kurios atitiktų konkrečius asmens sugebėjimus.

Autizmą turintiems žmonėms dažnai tenka susidurti su per dideliu stimuliavimu. Norint to sumažinti, svarbu, kad nukentėję asmenys pripažintų savo poreikius ir nustatytų ribas. Meninė veikla dažnai daro teigiamą įtaką autistams. Muzikoje ar dailėje paveikti asmenys gali išreikšti save ir išsiugdyti jausmingą suvokimą. Masažo terapija gali padėti atsipalaiduoti ir padėti nukentėjusiesiems jaustis geriau.