disociacinis virsmo sutrikimas yra grupė psichosomatinių ligų, kai fiziniai simptomai atsiranda po psichologiškai traumuojančios situacijos. Diagnozei nustatyti reikia pašalinti visas organinės kilmės ligas, kurios galėtų paaiškinti simptomus. Gydymas vyksta per psichoterapiją ir elgesio terapijos formas.
Kas yra disociacinis virsmo sutrikimas?
© „Orawan“ - sandėlyje.adobe.com
Psichosomatiniai sutrikimai yra vien psichologiniai sutrikimai, sukeliantys fizinius simptomus dėl psichikos ir kūno ryšių. Kai kurie psichosomatiniai sutrikimai yra trumpalaikiai, t. Y. Tik laikini. Dissociacinis konversijos sutrikimas patenka į šią kategoriją.
Šis terminas yra bendras įvairių sutrikimų, susijusių su skirtingais simptomais, terminas. Nors simptomai gali daugiau ar mažiau skirtis vienas nuo kito, jie turi vieną bendrą požymį. Vietoj fizinės ligos stresinį įvykį sukelia visi disociacinio virsmo sutrikimo simptomai.
Kaip ir visi kiti psichosomatiniai sutrikimai, virsmo sutrikimo forma yra formuojama jungiant psichinius procesus ar jausmus ir fizines reakcijas. Atsiranda apčiuopiami morfologijos pokyčiai. Fizinės ligos pašalinimas yra pati tinkamiausia sąlyga diagnozuojant bet kokį disociatyvų virsmo sutrikimą.
priežastys
Daugeliu atvejų disociatyvūs konversijos sutrikimai grindžiami psichologiniais konfliktais, kurių pacientas nepajėgia įveikti arba gali patirti tik sunkiai. Aktualiausi tokio pobūdžio konfliktai atitinka trauminius įvykius. Toks įvykis gali būti, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis. Siekdamas išvengti papildomo streso, suinteresuotas asmuo nesąmoningai filtruoja lydinčius stresorius.
Užuot sprendus trauminį įvykį, pirmenybė teikiama akivaizdžiai ligai, turinčiai psichosomatinių simptomų. Iš esmės, atlikdamas šią procedūrą, pirmiausia nukentėjęs asmuo patiria ligą. Anot tyrėjų, tai, kad pacientas fizinius simptomus palaiko mėnesius ar net metus, pirmiausia lemia padidėjęs dėmesys, kurį atitinkamas asmuo gauna iš kitų žmonių dėl akivaizdžios ligos.
Taigi pacientai, turintys disociacinio virsmo sutrikimą, be pirminio pelno iš ligos patiria antrinį pelną, kuris nesąmoningai skatina juos palaikyti simptomus.
Savo vaistus galite rasti čia
➔ Vaistai ramina ir stiprina nervusSimptomai, negalavimai ir požymiai
Simptomų sunkumas ir pasireiškimas disociacinio virsmo sutrikimo kontekste yra labai įvairus. Dažnai yra vienas simptomas, pavyzdžiui, dalinė amnezija. Kitais atvejais sutrinka paciento motoriniai įgūdžiai, atsiranda traukuliai arba pasireiškia jautrumo sutrikimai ir netgi parezė. Amnezija yra vienas iš pagrindinių simptomų.
Visų pirma, pacientas neprisimena priežastinio streso įvykio. Be šio reiškinio, gali atsirasti disociacinis stuporas, kuris paveikia laikyseną, raumenų įtampą ir gebėjimą reaguoti į aplinkos dirgiklius. Be transo ir turėjimo būsenų, gali būti disociacinių judesių sutrikimų, visų pirma sumažėjusių judesių ar koordinacijos sutrikimų iki ataksijos, distonijos ar mioklonijos.
Dissociaciniai priepuoliai, panašūs į epilepsiją, taip pat jutimo ar jutimo sutrikimai odoje, regėjimas, klausa ar kvapas taip pat yra simptominiai. Kartu su konversijos sutrikimu gali būti disociaciniai sutrikimai, tokie kaip Ganserio sindromas. Be to, dažnai pasireiškia asmenybės ar nerimo sutrikimai.
diagnozė
Paprastai pirmasis žingsnis pacientus, turinčius disociacinio virsmo sutrikimą, nuveda pas neurologą. Kaip ligos istorijos ar išorės istorijos dalis, neurologas dažnai atmeta organines neurologinio nepakankamumo simptomų priežastis. Tik retais atvejais gedimai atrodo tokie tikri, kad užsakomi vaizdai.
Atmetus organines ligas, įtarus disociacinį konversijos sutrikimą, įtariama, kad simptomai yra tinkami. Tolesnei diagnostikai gali būti naudojami savęs įvertinimo ir išorinio įvertinimo klausimynai. Somatizavimo ligos turi būti neįtrauktos į diferencinę diagnozę, kad būtų galima diagnozuoti disociacinį konversijos sutrikimą.
Be to, kaip diagnozės dalis idealiai nustatoma traumos patirtis, sukėlusi simptomus. Pažeistų asmenų prognozė pirmiausia priklauso nuo diagnozės nustatymo laiko ir sutrikimo chronizacijos laipsnio.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kai tik atsiranda fiziniai ir psichologiniai pažeidimai, būtina pasitarti su gydytoju. Medicininė pagalba reikalinga po traumos ar iškilus problemoms dėl kūno ir psichikos sąveikos.
Jei yra jutimo sutrikimų ar traukulių, nuolatinis negalavimas ar gyvybingumo praradimas, būtina kreiptis į gydytoją. Jei kasdienių privačių ir profesinių įsipareigojimų nebeįmanoma įvykdyti kaip įprasta, nes sumažėja bendras atlikimo lygis, reikia apsilankyti pas gydytoją.
Galvos skausmai, difuzinis skausmo patyrimas, letargija, neištikimybė ir neištikimybė kelia nerimą. Reikia ištirti ir gydyti virškinimo sistemos problemas, didelius kūno svorio pokyčius ir bendrą silpnumą. Gydytojas turėtų išaiškinti simptomus, jei jie išlieka kelias dienas ar savaites ir jei jie sustiprėja ar padidėja. Reikia išnagrinėti ir išspręsti koncentracijos ar dėmesio sutrikimus, motorines problemas ir koordinacijos sunkumus.
Kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda baimė, dusulys, raumenų ar asmenybės pokyčiai. Socialinis pasitraukimas, prislėgta nuotaika ir nuolatinis stresas turėtų būti aptariami su gydytoju. Jei simptomai atsiranda patyrus intensyvų ir formuojantį gyvenimo įvykį, patartina dirbti su gydytoju ar terapeutu.
Jūsų srities gydytojai ir terapeutai
Gydymas ir terapija
Pacientai, turintys disociacinio virsmo sutrikimą, gydomi priežastiniu būdu. Tai reiškia, kad terapeutas pradeda gydyti sutrikimo priežastį. Kai tik įvykio stresas nebėra suvokiamas kaip stresas ir trauma iš esmės įveikta, individualūs ligos simptomai atslūgsta.
Simptominė terapija gydytų tik simptomus. Galima atlikti simptominius terapinius veiksmus, palengvinančius atskirus simptomus, pavyzdžiui, atliekant konservatyvų vaistų gydymą tokiomis medžiagomis kaip benzodiazepinai. Vaistas yra raminanti priemonė, šiuo metu mažinanti didelę pacientų, turinčių disociacinio virsmo sutrikimą, kančią.
Tačiau šiuolaikinėje terapijoje narkotikų terapija naudojama daugiausia kaip papildoma priemonė, kad paciento nerimas būtų kontroliuojamas tol, kol jo priežastis išgydoma, ir taip pagerinama jo dabartinė gyvenimo kokybė. Pagrindinis pacientų, turinčių disociacinio virsmo sutrikimo, gydymo dėmesys skiriamas elgesio terapijai, kuri leidžia pacientui iš naujo įvertinti situacijas ir savo elgesį.
Psichoterapiniuose pokalbiuose taip pat stengiamasi kuo anksčiau išlaisvinti pacientą nuo paties padaryto izoliavimo ir grąžinti jį į realybę. Priešingu atveju sutrikimas gali tapti lėtinis, dėl kurio reikės ilgalaikio gydymo ir apsunkinti gijimą.
„Outlook“ ir prognozė
Disociacinio virsmo sutrikimo prognozė laikoma nepalanki. Daugelis pacientų patiria keletą psichinių sutrikimų, dėl kurių sumažėja pasveikimo galimybė. Jei disociacinis virsmo sutrikimas diagnozuojamas kartu su afektiniu, priklausomybės, valgymo ir asmenybės sutrikimu, galima tikėtis, kad liga progresuos kelerius metus ar dešimtmečius. Kai kuriais atvejais negydoma.
Disociacinio virsmo sutrikimo simptomai gali išsivystyti staiga po sukeliančio įvykio ir visiškai regresuoti tolesniame eigoje. Tačiau nuolatinė lengvata dažnai neskiriama. Patiriant naują gyvybiškai svarbų įvykį ar susidūrus su represuotomis trauminėmis aplinkybėmis, skundai vėl atsiranda. Jie gali skirtis nuo žinomų skundų apimties ir intensyvumo.
Iš esmės vėlyva diagnozė lemia nepalankesnę prognozę. Pacientams, kurie nepatiria jokių simptomų išgydymo, gydymo tikslas yra integruoti skundus į kasdienį gyvenimą. Sprendimas dėl terapijos tikslo priklauso nuo virsmo sutrikimo priežasties ir paciento asmenybės.
Dėl integracijos pagerėja savijauta, nes kovojama su liga yra ugdoma ir mokoma elgesio terapijos. Susijęs asmuo išmoksta gerai reaguoti į gyvenimo situacijas ir savo kūno poreikius.
Savo vaistus galite rasti čia
➔ Vaistai ramina ir stiprina nervusprevencija
Dissociacinio virsmo sutrikimo galima išvengti profilaktiškai susidūrus su psichologinėmis stresinėmis situacijomis ir traumomis, kurias lydi specialistas.
Priežiūra
Tolesnė šios ligos priežiūra yra labai sudėtinga daugeliu atvejų. Ligą visų pirma turi išsamiai ištirti psichologas ir taip pat gydyti, todėl negali būti savigyda. Kuo anksčiau bus aptinkamas šis virsmo sutrikimas, tuo geresnė bus tolimesnė eiga.
Dėl šios priežasties svarbu anksti diagnozuoti pertvarkymo sutrikimą. Taip pat svarbu, kad šeimos nariai ar draugai taip pat kovotų su šia liga ir informuotų save apie simptomus ir jų poveikį. Jie gali padėti nukentėjusiesiems tik tuo atveju, jei jie turi išsamių žinių apie ligą.
Intensyvios ir, svarbiausia, meilės diskusijos su paveiktu asmeniu yra labai svarbios siekiant palengvinti simptomus. Daugeliu atvejų pacientai, turintys konversijos sutrikimą, taip pat priklauso nuo vaistų vartojimo. Svarbu įsitikinti, kad dozavimas yra teisingas ir reguliarus. Esant rimtiems skundams, artimieji gali įtikinti suinteresuotą asmenį kreiptis į gydymo įstaigą. Paprastai ši liga nesumažina paciento gyvenimo trukmės.
Tai galite padaryti patys
Kadangi disociacinis konversijos sutrikimas yra psichologinis sutrikimas, nukentėjusiųjų savipagalbos galimybės yra labai geros. Vienas iš ligos simptomų yra supratimo apie ligą stoka. Savo iniciatyva neįmanoma pakeisti savo minčių ir veiksmų, kad būtų palengvėjimas. Todėl suinteresuotas asmuo turėtų kreiptis į profesionalų pagalbą.
Nustačius diagnozę, verta turėti išsamią informaciją apie ligos progresavimą. Švietimo srityje galima pasiekti pokyčių ir patobulinimų. Kadangi žmonės iš artimų socialinių sluoksnių dažnai tiesiogiai susiduria su paciento skundais, šie žmonės taip pat turėtų pakankamai informuoti save apie disociatyvaus virsmo sutrikimą.
Psichikos sutrikimo ypatybių pažinimas padeda visiems, kas yra artimoje aplinkoje kasdieniniame gyvenime, išvengti konfliktų. Pagerėja suprantamas elgesys ir jis tampa suprantamesnis artimiesiems ar draugams. Asmeniniai emociniai sužalojimai sumažėja sužinojus apie sutrikimą.
Nepaisant visų negandų, stabili socialinė aplinka yra svarbi norint išlaikyti pasitenkinimą gyvenimu. Dėl šios priežasties rekomenduojamas atviras požiūris į psichikos sutrikimą. Pasitraukimo elgesys nėra palankus, nes sukelia papildomų problemų.
.jpg)
