Arbata (vaistinis augalas)

Tas, kuris kilęs iš Kinijos Arbatos augalas Kaip visžalis krūmas ar medis, jis priklauso kamelijų genčiai iš arbatos krūmų šeimos. Iš Camellia Sinensis ir Camellia Assamica lapų pasaulinei rinkai gaminama daugybė rūšių arbatos. Arbatos augalas daugiausia auginamas subtropiniame musonų klimate.

Arbatos augalo atsiradimas ir auginimas

Du porūšiai Arbatos augalas, Camellia Sinensis ir „Camellia Assamica“ sudaro pagrindą didžiausiam pasaulyje arbatos gamybos kiekiui. „Camellia Sinensis“ buvo auginamas ir naudojamas kaip arbatos gėrimas tūkstančius metų. Sinensis yra lotynų kalbos vertimas iš „Kinijos“. Krūmą primenantis augalas pasiekia trijų-keturių metrų aukštį. Todėl auginimo metu jis turi būti nukirptas, kad derlius būtų pasiektas praktiškai.

Tai taip pat turėtų užkirsti kelią žydėjimui ir vaisiui. Tamsiai žali lapai yra blizgūs ir glotnūs. Jų ilgis siekia apie dvylika centimetrų, o plotis - apie tris centimetrus. Be subtropinių ir atogrąžų plotų, „Camellia Sinensis“ taip pat gali būti auginami atšiauriausiose aukštumų vietose. Dėl lėtesnio augimo ten pasiekiama aukšta kokybė.

Pagrindinės Camellia Sinensis auginimo vietovės yra Kinija, Indija ir Japonija, taip pat Šri Lanka, Rytų Azijoje ir Turkijoje. „Camellia Assamica“ buvo atrastas prieš 150 metų Indijos provincijoje Asamoje. Arbatos medis gali užaugti iki 20 metrų aukščio ir turi didelius lapus. Reikia daug drėgmės ir netoleruoja šalčio. Ypač gerai klesti lygiose, pelkėtose vietose. Iš lapų gaminama arbata yra ypač aštri ir sodri.

Poveikis ir taikymas

Mažuose Camellia Sinensis lapuose yra tik nedidelis tanino kiekis ir jie turi puikų gėlių aromatą. Šis augalas ypač tinka žaliosios arbatos ir lengvos arbatos gamybai. Iš arbatos augalų rūšių „Camellia Sinensis“ vadinamosios veislės „Camellia Sinensis Dehungensis“ ir „Camellia Sinensis Pubilimba“ taip pat auginamos Kinijos pietvakariuose ir pietryčiuose.

Arbatos savybes, be arbatos augalo savybių, lemia dirvožemio pobūdis, klimato sąlygos ir arbatos lapų apdorojimas. Be mašininio derliaus nuėmimo, daugelis aukštos kokybės arbatų vis dar renkami rankomis. „Camellia Assamica“ tanino kiekis yra didesnis nei „Camellia Sinensis“, todėl jis ypač tinka prieskoninėms, sodrioms arbatoms.

Šiandien daugiausia auginamos arbatos, kurios buvo veisiamos iš šių dviejų arbatos augalų porūšių kryžių. Jie laikomi ypač atspariais ir našiais. Derliaus nuėmimo metu skinami tik jauni lapai. Tolesniame procese lapai paruošiami galutinai išauginti, suvynioti, valcuoti, fermentuoti ir džiovinti.

Svarbus perdirbimo etapas yra fermentacija, kuri daro įtaką juodosios arbatos skoniui, kvapui ir išvaizdai. Kartus skonis sumažėja derinant augalines medžiagas su deguonimi. Dėl įvairių gamybos būdų iš arbatos augalo galima gauti įvairių rūšių arbatos:

• Baltoji arbata: Naudojant šios rūšies arbatą, lapai apdorojami ypač švelniai, tai reiškia, kad arbata iš esmės išlaiko pirminį skonį ir ingredientus. Baltoji arbata pirmą kartą buvo išauginta Kinijos Fujiano provincijoje. Šiais laikais aukštos kokybės baltosios arbatos gaminamos ir Indijoje, Šri Lankoje bei Afrikoje. Baltoji arbata turi gaivų ir maloniai saldų skonį.

• Žalioji arbata: Daugybė žaliosios arbatos veislių daugiausia gaminama Kinijoje ir Japonijoje. Kinijoje gamybos procesas sukuria gėlių ir šiek tiek kartaus skonio švelnų skrudinimą. Priešingai, Japonijoje pirmenybė teikiama šviežiam, žoliniam skoniui. Norėdami tai padaryti, žalioji arbata yra apdorojama garais.

• Geltona arbata: priešingai nei žalioji arbata, geltonoji arbata, gauta iš arbatos augalo, pirmiausia paliekama pailsėti ir tik po to apdorojama. Šildomi arbatos lapai laikinai laikomi popieriuje arba audinyje ir po to džiovinami skirtingais būdais, atsižvelgiant į veislę.

• „Oolong“: Šios patrauklios ir universalios rūšies arbatos gamyba yra sudėtinga ir reikalaujanti patirties. Skirtingus skonio variantus sukuria atitinkamas fermentacijos laipsnis.

• Juodoji arbata: Norėdami ją paruošti, švieži lapai per dieną paskleidžiami ant grotelių. Po to, kai valcavimo ir vyniojimo, lankstūs lapai fermentuojami. Lapas keičia spalvą ir susidaro vertingi aromatai. Fermentacijos technologijai lemiamą įtaką turi kokybė ir skonis.

• Pu Erh: Tradicinė kinų arbata gaminama iš didelių senų laukinių arbatmedžių lapų Kinijos pietvakariuose, taip pat Birmoje, Vietname ir Laose. Cheminė sudėtis labai skiriasi nuo kitų arbatos augalų lapų. Priešingai nei įprastas gamybos procesas, lapai presuojami ir laikomi formose po nudžiūvimo ir skrudinimo be fermentacijos. Vėliau jis naudojamas žaliai ir tamsiai arbatai gaminti.

• „Matcha“ arbata: Šis japoniškas patiekalas nėra įprastas arbatos užpilas, o šviežių, maltų žaliosios arbatos lapų ekstraktas.

Svarba sveikatai, gydymui ir prevencijai

Arbata ne tik suteikia malonų skonį, bet ir turi skirtingą poveikį. Juodojoje arbatoje yra kofeino, kuris padidina gebėjimą susikaupti. Jame taip pat yra kitų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas B, kalis, fluoras ir manganas. Sakoma, kad šios veikliosios medžiagos yra naudingos nervams ir kraujospūdžiui.

Juodojoje arbatoje taip pat yra polifenolių ir taninų, turinčių tariamų priešuždegiminių ir vėžį užkertančių savybių. Komponentai teobrominas ir teofilinas gerai veikia bronchus. Žalioji arbata yra populiari ne tik Azijoje, nes teigiama, kad ji turi įvairų sveiką poveikį. Sudėtyje yra kofeino, aminorūgščių ir flavonoidų (antrinių augalinių medžiagų), taip pat polisacharidų (daugybinių cukrų) ir riebalų rūgščių.

Žaliojoje arbatoje yra ir daugybė vitaminų, mineralų ir mikroelementų. Sakoma, kad šis vertingų ingredientų derinys turi detoksikuojantį, priešuždegiminį ir virškinamąjį poveikį.Jis taip pat skirtas imuninei sistemai stiprinti ir cholesterolio kiekiui mažinti. Tariamai žaliosios arbatos savybės taip pat apima priešvėžinį laisvųjų radikalų neutralizavimą ir koncentracijos bei veikimo stiprinimą.

Kadangi ji gerina riebalų apykaitą ir, kaip teigiama, pagreitina riebalų deginimą, arbata taip pat dažnai naudojama dietose. Be kofeino, baltojoje arbatoje yra polifenolių ir antrinių augalinių medžiagų, kurios turėtų padėti sustiprinti imuninę sistemą ir odos jungiamąjį audinį. Kaip ir žalioji arbata, ji taip pat turėtų skatinti riebalų apykaitą.

Teigiama, kad „Pu Erh“ arbata turi sveikatą stiprinantį poveikį imuninei sistemai, virškinamajam traktui ir medžiagų apykaitai, taip pat turi priešuždegiminį ir mažinantį cholesterolio kiekį. Sakoma, kad „Oolong“ arbatoje yra vertingų antioksidantų, todėl ji apsaugo nuo vėžio.

Be kofeino, jame taip pat turėtų būti mineralų seleno, kalio ir karotino, taip pat vitaminų A, B, C, E ir K. Todėl oolong arbata taip pat turėtų padidinti medžiagų apykaitą ir koncentraciją, stiprinti imuninę sistemą ir padėti numesti svorio.

Iš arbatos augalo gaunami apie 3000 skirtingų rūšių arbatos skirtingais auginimo variantais ir gamybos procesais. Be daugybės nuorodų į sveikatą skatinantį poveikį, kartais kritiškai aptariami ir pesticidų likučiai.