Perdirbimo periodas

Perdirbimo periodas yra fazė, kurios metu pakartotinis neuronų sužadinimas neįmanomas po to, kai atsiranda veikimo potencialas. Šios ugniai atsparios fazės neleidžia retrogradiniam sužadinimo plitimui žmogaus kūne. Kardiologijoje yra ugniai atsparaus periodo sutrikimas, pavyzdžiui, su tokiais reiškiniais kaip skilvelių virpėjimas.

Koks yra ugniai atsparus periodas?

Biologija ugniai atsparų periodą arba ugniai atsparią fazę supranta kaip depoliarizuotų neuronų atsigavimo laiką. Šis atsistatymo laikas atitinka laikotarpį, per kurį nervo ląstelėje, kuriai buvo atlikta depoliarizacija, negali būti suaktyvintas joks naujas veikimo potencialas. Nervinė ląstelė nebegali reaguoti į stimulą ugniai atspariu laikotarpiu.

Ryšium su ugniai atspariu neuronų periodu, reikia atskirti absoliučius ir santykinius ugniai atsparius laikotarpius, kurie yra tiesiogiai greta vienas kito. Veiksmo potencialo sužadinimas yra ribotas tik santykiniu ugniai atspariu laikotarpiu, bet ne neįmanomas. Siaurąja prasme tik absoliutus ugniai atsparus laikotarpis ir su juo susijęs naujo veiksmo potencialas yra neįmanomi kaip tikrasis ugniai atsparus laikotarpis.

Ne medicinoje, ugniai atsparus laikotarpis pirmiausia yra susijęs su dirgikliais reaguojančiais agregatais ir šiame kontekste atitinka medicinos apibrėžimą.

Kardiologijoje ugniai atsparus laikotarpis taip pat gali reikšti kitą ryšį. Stimuliatoriams neleidžiama stimuliuoti savęs ir jie turi palaikyti natūralų širdies ritmą, kuris vis dar yra. Šiuo tikslu nustatytą laiką širdies stimuliatoriuose signalo atpažinimas yra išjungtas. Šie deaktyvavimo laikotarpiai taip pat yra kardiologiniu požiūriu neatsparūs laikotarpiai.

Funkcija ir užduotis

Nervų ląstelės reaguoja į sužadinimą generuodamos veikimo potencialus. Ši karta vyksta per sudėtingus biocheminius ir bioelektrinius procesus neuronų susiaurėjimo žieduose. Veiksmo potencialas perduodamas iš žiedo į žiedą ir atitinkamai šokinėja nervų keliais. Šis procesas apibūdinamas terminu „druskingas sužadinimo laidumas“.

Veiksmo potencialo perdavimas depoliarizuoja pasrovės neurono membraną. Kai membranos depoliarizacija viršija jo ramybės potencialą, atidaromi nuo neurono nuo įtampos priklausomi natrio kanalai. Tik atidarius šiuos kanalus susidaro veikimo potencialas kitame neurone, kuris depoliarizuoja paskesnę nervų ląstelę.

Atidarius kanalus, jie automatiškai užsidaro. Po šio proceso jie kurį laiką nėra pasirengę vėl atidaryti. Nervinė ląstelė pirmiausia turi leisti kalio jonams ištekėti ir tokiu būdu vėl replikuoti savo membraną, esant žemesnei kaip -50 mV.

Tik ši repoliarizacija įgalina kitą depoliarizaciją. Taigi natrio kanalus galima suaktyvinti tik pasibaigus repolarizacijai. Todėl ląstelė nebegali reaguoti į dirgiklius prieš visišką repoliarizaciją.

Absoliučio ugniai atsparaus periodo metu, neatsižvelgiant į stimulo stiprumą, negali būti suaktyvintas joks potencialas. Per tą laiką visi nuo įtampos priklausantys kanalai yra neaktyvios ir uždarytos būsenos, trunkančios maždaug dvi ms. Šią fazę seka santykinis ugniai atsparus laikotarpis, kurio metu kai kurie natrio kanalai vėl pasiekia aktyvinamąją būseną dėl prasidėjusios repoliarizacijos, nors jie vis dar uždaryti. Šiame etape gali būti suaktyvintas veikimo potencialas, jei stimulas yra atitinkamai didelis. Net ir tada veiksmų potencialų amplitudė ir depoliarizacijos staigumas yra žemi.

Ugniai atsparus laikotarpis riboja maksimalų veikimo potencialo dažnį. Tokiu būdu kūnas užkerta kelią neuronų sužadinimo plitimui atgal. Ugniai atsparus laikotarpis apsaugo širdį, pavyzdžiui, nuo pernelyg greito susitraukimų, kurie gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos žlugimą.

Savo vaistus galite rasti čia

Ligos ir negalavimai

Tikriausiai labiausiai žinomas skundas, susijęs su ugniai atspariu periodu, yra širdies raumens skilvelių virpėjimas. Priešingai nei griaučių raumenys, širdies raumens atsparumo ugniai nesilaikymas sukelia gyvybei pavojingas pasekmes. Kai elektra patenka į griaučių raumenis, ji susitraukia. Didėjant srovei, didėja ir susitraukimas. Taigi stiprus dirgiklis sukelia tokią pat stiprią reakciją skeleto raumenyse.

Šis ryšys netaikomas širdies raumeniui. Jis susitraukia tik tada, kai stimulas yra pakankamai stiprus. Jei jis nėra pakankamai stiprus, susitraukimų nebus. Padidėjus srovei, širdies plakimas tuo pačiu metu nepagerėja, o kai širdies plakimas įvyksta, tai atslūgsta 0,3 sekundės. Dėl to skeleto raumenys gali greitai susitraukti arba būti nuolat įsitempę, kai širdies raumenys to padaryti negali.

Ugniai atspariu laikotarpiu širdies kameros užpildomos krauju. Vėlesnio susitraukimo metu šis kraujas vėl išstumiamas. Jei ugniai atsparus širdies periodas trunka mažiau nei maždaug 0,3 sekundės, tada į širdies skyrius patenka nepakankamai kraujo. Atliekant kitą širdies plakimą, vėl išmetama mažai kraujo.

Prieš pat ugniai atsparaus periodo pabaigą širdies laidumo raumenų skaidulos jau iš dalies sužadinamos. Jei per tą laiką stimuliatorius pasiekia širdies raumenį, širdis reaguoja su bėgančiu širdies ritmu. Skilvelių virpėjimas nustatomas. Greitas širdies plakimas vargu ar krauju perveda organizmą. Pulsas nebegalimas.

Ugniai atsparus širdies laikotarpis taip pat vaidina svarbų vaidmenį vartojant įvairius vaistus. Pavyzdžiui, III klasės antiaritminis amiodaronas prailgina skilvelių ir prieširdžių miokardo refrakterinį periodą.