fobija

Fobijos yra dažna problema. Maždaug 7% žmonių serga lengva fobija, bet mažiau nei 1% gyventojų turi sunkią fobiją.

Kas yra fobija?

Fobija pasireiškia būdingais vegetatyviniais simptomais ir taip pat gali paveikti psichiką. Tai gali sukelti simptomus, pagrįstus konkrečiu priežastimi (pvz., Arachnofobija ar klaustrofobija), arba sukelti nuolatinę nerimo būseną.
© „topvectors“ - atsargos.adobe.com

Kviečiama perdėta konkrečių situacijų ar dalykų baimė fobija paskirtas. Yra trys fobijų tipai.Agorafobija apima viešų vietų ar minios baimę. Socialinė fobija yra bendra kitų žmonių baimė.

Su specifine fobija baimė susijusi su konkrečiais dalykais, tokiais kaip vorai ar ligos. Nukentėjusieji paprastai supranta, kad jų elgesys yra nesąmoningas. Tačiau jie negali apsiginti nuo savo elgesio, nes baimė yra kompulsyvi ir negali būti kontroliuojama.

priežastys

Yra trys modelių grupės, paaiškinančios Fobijos. Mokymosi teorijos požiūris reiškia, kad baimė yra „išmokta“. Baimė jaučiama iš pradžių neutralioje situacijoje. Kadangi nukentėjusieji vengia šios ir panašių bauginančių situacijų ateityje, baimė padidėja, o nukentėję asmenys patenka į užburtą ratą, iš kurio nebegalima išeiti be pagalbos.

Neurobiloginis požiūris daro prielaidą, kad fobijos turi biologinę priežastį. Manoma, kad fobikai turi nestabilią autonominę nervų sistemą, kuri dėl savo baimių gali būti greičiau sudirginta ir greičiau išsivystyti.

Išsamus psichologinis požiūris daro prielaidą, kad normalus konfliktų sprendimas ieškant kompromiso žlunga tam tikrose fobijų situacijose ir dėl to kyla baimė.

Simptomai, negalavimai ir požymiai

Fobija pasireiškia būdingais vegetatyviniais simptomais ir taip pat gali paveikti psichiką. Tai gali sukelti simptomus, pagrįstus konkrečiu priežastimi (pvz., Arachnofobija ar klaustrofobija), arba sukelti nuolatinę nerimo būseną. Tai priklauso nuo nerimo sutrikimo tipo.

Nerimo sutrikimai dėl ne kasdienių trigerių (lėktuvai, klounai ar panašiai) nesukelia ilgalaikių nerimo priepuolių. Fobijos, susijusios su visur esančiais, vis dėlto gali.

Vegetatyviniai simptomai yra gausus prakaitavimas, širdies plakimas, pykinimas, noras išbristi, noras šlapintis ir drebulys. Apskritai, skrydžio instinktas yra aktyvuotas ir nukentėjusieji nori greitai išeiti iš situacijos. Kuo ilgiau susidursite su savo baimės priežastimi, tuo labiau simptomai sustiprės. Kai kuriais atvejais jie taip pat apima alpimą.

Psichologiniame lygmenyje vyrauja baimė prarasti kontrolę. Be to, kartais jaučiamas stovėjimas šalia savęs (depersonalizacija) arba baimė dėl (neigiamai) besikeičiančios aplinkos. Dėl to fobija gali sukelti stiprų vengimo elgesį paveiktame asmenyje. Tada jis daro viską, kas įmanoma, kad neišpildytų savo baimės gaiduko. Vengimas elgtis kenkia įvairiais laipsniais, tačiau neretai sukelia neigiamas nuotaikas.

Diagnozė ir eiga

Norėdami patikimai diagnozuoti a fobija pirmiausia reikia atmesti kitas psichologines ir kai kurias fizines ligas. Tai apima depresiją, šizofreniją, bipolinį sutrikimą ir obsesinį-kompulsinį sutrikimą.

Fiziškai negalima atmesti hipertiroidizmo ar širdies ligos. Diagnozei nustatyti padeda specialūs klausimynai. Skiriami išoriniai ir savęs vertinimo lapai. Agorafobija dažniausiai atsiranda tokiose situacijose ir vietose, kur nukentėjusieji baiminasi, kad negalės pabėgti.

Agorafobija yra tam tikra klaustrofobija ir reiškia didėjantį judėjimo laisvės apribojimą, dėl kurio normalus gyvenimas galiausiai tampa neįmanomas. Agorafobiją dažnai lydi panikos sutrikimai.

Turėdami socialinę fobiją, tie žmonės bijojo būti kitų akivaizdoje Žmonės žlunga. Kai kurios baimės daro didelį poveikį socialiniam gyvenimui ir peržengia įprastą drovumą. Socialinę fobiją dažnai lydi kitos psichologinės problemos, tokios kaip depresija, kitos fobijos ar priklausomybės. Vyrai mažiau kenčia nuo socialinių fobijų nei moterys.

Baimės, susijusios su konkrečiomis fobijomis, kyla tik tam tikrose situacijose arba su tam tikrais objektais. Tipiškos specifinių fobijų situacijos gali būti uždaros erdvės, kelionės lėktuvu, tuneliai, greitkelių kelionės ar dantų gydymas (žr. Stomatologo baimę). Tipiški objektai, sukeliantys specifines fobijas, yra gyvūnai, tokie kaip vorai, gyvatės ar pelės, kraujas, švirkštai ir sužeidimai.

Žmonės, turintys specifinę fobiją, labai gerai žino, kad jų baimė iš tikrųjų yra nepagrįsta. Tačiau jie negali to suvaldyti ir todėl susitaiko su savo fobija išvengdami baimę sukeliančių situacijų ar objektų. Konkreti fobija pasiekia tikrąją ligos vertę tik tada, kai kasdienis gyvenimas yra smarkiai apribotas ar sutrikęs.

Komplikacijos

Fobijos dažnai egzistuoja kartu su kitomis fobijomis ir kitais nerimo sutrikimais. Daugelis žmonių kenčia nuo daugiau nei vienos specifinės fobijos ir, pavyzdžiui, bijo šunų (kanofobija) ir vorų (arachnofobija).

Viena iš galimų komplikacijų yra agorafobija, kai nukentėję asmenys vis labiau pasitraukia ir vengia situacijų, kuriose galėtų atsiskleisti. Agorafobija gali sukelti visišką socialinę izoliaciją: kai kurie agorafobai retai palieka namus.

Visų tipų fobijos dažnai pasireiškia kartu su depresijos sutrikimais. Siekdami sureguliuoti nerimą, kai kurie fobikai griebiasi vaistų, alkoholio, tabako ar narkotikų. Kiti užsiima žalinga elgsena arba susiformuoja nenormalūs mitybos įpročiai. Fobijos ir kiti nerimo sutrikimai taip pat gali skatinti fizines ligas.

Padidėjęs streso lygis padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Fobikai, kurie bijo gydytojų, adatų ar kraujo, taip pat dažnai vengia medicininių patikrinimų. Tai gali sukelti papildomų komplikacijų: Žmonės, turintys dantų fobiją, pas odontologą dažnai eina tik tada, kai jaučia stiprų skausmą. Dėl to jie ne tik fiziškai kenčia ilgiau ir sunkiau, nei būtina, bet ir blogėja dantų būklė, kaip taisyklė.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Žmonės, kenčiantys nuo didelių baimių, kurios peržengia natūralų baimės pojūtį, turėtų pasitarti su gydytoju ar terapeutu. Jei patiriate stresą skirtingose ​​situacijose, jei padidėja nerimo priežastis arba jei nebegalite įvykdyti kasdienių įsipareigojimų, būtina apsilankyti pas gydytoją. Gyvenimo būdo apribojimai, socialinė izoliacija ir asmenybės pokyčiai rodo gydymo poreikį.

Patartina apsilankyti pas gydytoją, kad būtų galima sudaryti gydymo planą ir laipsniškai gerėti sveikata. Ribota gyvenimo kokybė, sumažėjusi savijauta ir prarasti gyvenimo potraukiai yra psichikos sutrikimo požymiai. Prakaitavimas, širdies plakimas, neužtikrintumas ar fizinis tirpimas baimę sukeliančioje situacijoje turėtų būti aptariami su terapeutu. Hiperventiliacijos, ašarojimo ir neramumo atvejais būtina pasitarti su gydytoju. Vengtinas elgesys yra būdingas fobijai.

Gyvenimo būdas nuolat ribojamas, o vidinis diskomfortas didėja. Liga pasižymi stabiliu simptomų padidėjimu per kelerius metus. Dažnai nebegalima užsiimti profesine veikla, o dalyvavimas laisvalaikio veikloje beveik nevyksta. Jei atitinkamas asmuo nebeišeina iš savo namų, jam reikia pagalbos. Jei padidėja tarpasmeniniai konfliktai arba išsivysto vegetacinė disfunkcija, būtina pasitarti su gydytoju.

Gydymas ir terapija

Paprastai viena valia fobija gydoma elgesio terapija. Kai kuriais atvejais būtinas papildomas gydymas vaistais. Sisteminis desensibilizavimas ir potvynių terapija yra ypač veiksmingi. Sisteminio desensibilizacijos atveju pacientui iš pradžių suteikiamas visiškas atsipalaidavimas. Po to palaipsniui pristatoma baimės sukelėja.

Ši procedūra užtikrina, kad fobinis žmogus palaipsniui praranda savo baimę ir po sėkmingos terapijos gali susidurti su baimės sukeltuvu, nuo jo nepabėgdamas. Potvynių terapija „užplūsta“ pacientą baimės sukeltuvu. Terapijos metu fobinis asmuo, padedamas terapeuto, sužino, kad, ištikus bauginančiai situacijai ir persekiojant, ilgainiui išnyksta didžiausia baimė.

Po tokios patirties fobijos sukėlėjas beveik neturi galios atitinkamo asmens atžvilgiu. Vaistai kartais naudojami ypač gydyti socialines fobijas. Dažniausiai tai yra antidepresantai. Taip pat naudojami raminamieji ir beta adrenoblokatoriai.

Savo vaistus galite rasti čia

➔ Vaistai ramina ir stiprina nervus

„Outlook“ ir prognozė

Suaugusio žmogaus fobija retai išgydoma visiškai. Liga lydi tuos, kuriuos paveikė metų metus. Jei suinteresuotas asmuo žino savo baimes ir išmoko tinkamai elgtis su fobija, naudojant elgesio terapiją, prognozės paprastai būna palankios. Tačiau perspektyva priklauso nuo ligos sunkumo ir negali būti apibendrinta.

Jei fobija yra šiek tiek ryški, (gydomas) pacientas gali gyventi beveik be simptomų. Sunkūs nerimo sutrikimai turės įtakos asmeniui net ir pasibaigus gydymui. Jie dažniausiai tampa lėtiniais. Esant stipriai socialinei fobijai, suinteresuotas asmuo dažnai negali grįžti į savo darbo vietą. Pasekmės yra darbo pakeitimas ar net negalia. Šis kursas taip pat gali sukelti depresiją. Būtina tolesnė psichoterapija. Antrinės ligos visada neigiamai veikia prognozę.

Pacientas gali padaryti savo dalį, naudodamasis savo psichoterapeuto patarimais kasdieniame gyvenime. Jis sužinojo, kurios situacijos sukelia dėl jo baimę ir dėl kokių priežasčių. Agorafobas sąmoningai apeis laisvas vietas. Toks elgesys nėra silpnumo, o sąmoningo ligos gydymo ženklas.

prevencija

Tas, kas neišvengia jų ir nebijo baimingų situacijų ar išgyvenimų ir nesiima aktyvaus elgesio vengdamas jų, gali būti kuo geresnis prieš protrūkio protrūkį. fobijaapsaugoti. Be to, jei įtariate, turėtumėte laiku pasikonsultuoti su gydytoju ar psichologu, kad nuo pat pradžių pažadintumėte fobiją pumpurą.

Priežiūra

Fobija yra psichinė liga, kai gydymo sėkmę idealiai palaiko nuolatinė tolesnė priežiūra. Kaip paprastai išmokstama elgesio terapijoje, svarbu vengti kontakto su daiktais ar situacijomis, sukeliančiomis baimę. Po gydymo nukentėjusiems žmonėms svarbu dar kartą sužinoti, kad šie dalykai yra nekenksmingi ir nekelia jokio pavojaus.

Kuo dažniau tai praktikuojama, tuo stabilesnė gydymo sėkmė atsižvelgiant į atitinkamą fobiją. Apsilankymas savipagalbos grupėje gali būti vertinga pagalba šiame kontekste, nes pokalbiai gali padėti pasikeisti patirtimi ir naudingais patarimais. Atsipalaidavimo metodai dažnai yra veiksmingas ligų, susijusių su nerimu, elementas, kurį nukentėję asmenys gali veiksmingai įtraukti į tolesnę priežiūrą.

Čia yra keli metodai. Pavyzdžiui, kyla abejonių dėl progresuojančio Jacobseno raumenų atpalaidavimo ir autogeninių treniruočių. Be to, joga dažnai atstato pusiausvyrą ir pasveiksta per fizinių pratimų (asanų), kvėpavimo pratimų (pranajama), meditacijos ir atsipalaidavimo derinį. Grįžta pasitikėjimas savo kūnu, o protas ir siela gali atsinaujinti. Pasivaikščiojimai ir ištvermės lavinimas taip pat sustiprina nukentėjusiųjų normalų kūno supratimą ir yra naudinga papildoma priežiūra.

Tai galite padaryti patys

Fobijos paveikto žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo jo rūšies. Pavyzdžiui, jei fobija susijusi su gyvūnais, tokiais kaip vorai ar katės, ir su tokiomis veiklomis kaip vairavimas mašina, traukinys ar skraidymas, tai atlikus tai galima palyginti gerai. Vengti dalykų. Tačiau kitos fobijos gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui.

Jei bijote didelės minios, mažų kambarių ir tam tikro triukšmo, atitinkamas asmuo turi apsiriboti pasirinkdamas butą ir karjerą. Žmonės, su kuriais kasdien bendraujama, turėtų būti informuojami apie ligą, kad neliktų gėdingų incidentų, o greičiau būtų galima suteikti pagalbą. Atsiradus tokiai situacijai, kai išryškėja fobija, nukentėjęs asmuo neturėtų bijoti pranešti savo kolegoms žmonėms, kad turi nedelsdamas išbristi iš jos.

Visada naudinga su fobija apsilankyti pas gydytoją ar terapeutą, norint su juo susipažinti ar bent jau su tuo susigyventi. Kenčiantieji turi išmokti, kad situacijos, kurių jie bijo, nėra pavojingos. Tai galite padaryti tik tada, kai atsidursite tokiose situacijose. Terapeutas arba švelnesniais atvejais artimas draugas ar giminaitis gali lydėti tai, kad suinteresuotas asmuo nebūtų pervargęs.