Panikos priepuoliai

Kaip Panikos priepuoliai, Panikos priepuoliai, Nerimo priepuoliai arba Panikos sutrikimas dažnai būna dažni Nerimo priepuoliai kurie paprastai atsiranda staiga ir be aiškios priežasties. Panikos priepuolius dažnai lydi kiti simptomai, dėl kurių nukentėjusiam asmeniui dažnai kyla pavojingos gyvybei situacijos jausmas.

Kas yra panikos priepuoliai?

Iš esmės panikos priepuoliai visada išgydomi. Turi būti surastos tik priežastys. Tačiau tai dažnai būna gana sudėtinga ir nuobodi.

Priešingai nei įprasta baimė, panikos priepuoliai dažnai yra pasikartojantys baimės ar panikos priepuoliai. Paprastai baimė yra gyvybiškai svarbus ir natūralus pagrindinis jausmas, įspėjantis smegenis ir kūną apie pavojų. Visi refleksai, jėgos ir koncentracijos galimam pabėgimui ar kovai yra mobilizuojami labai greitai. Tačiau jei ši baimė atsiranda vis dažniau, ji vadinama panikos priepuoliu.

Panikos priepuoliai beveik visada atsiranda spontaniškai ir neryškiai ir gali trukti iki 30 minučių.

Tipiški lydintys panikos priepuolio simptomai paprastai yra galvos svaigimas, baimė, nerimas, dusulys ar hiperventiliacija, blyškumas, širdies plakimas, vidinis neramumas, prakaitavimas ir drebulys. Šie simptomai dažnai verčia žmones galvoti apie širdies smūgį, insultą ar kraujotakos šoką ar mirti.

Statistiškai tariant, panikos priepuoliai dažniausiai ištinka jaunesnes nei 30 metų moteris. Deja, daugelis gydytojų ne diagnozuoja panikos priepuolį nukentėjusiesiems, bet labiau kreipia dėmesį į lydinčius simptomus, kad surastų fizinę priežastį. Tokiu atveju dažnai skiriamos tabletės ir vaistai, kurie jokiu būdu nesumažina panikos priepuolių. Neretai tais atvejais, kai nukentėjusius metus gydo keli gydytojai, neradę tinkamos panikos priepuolių priežasties. Žinoma, tai savo ruožtu padidina netikrumą ir tokiu būdu išstumia tolesnius nerimo priepuolius.

priežastys

Panikos priepuoliai gali kilti, pavyzdžiui, bijodami nuodingų gyvūnų (pvz., Vorų fobijos) arba bijodami pavojingų situacijų (pvz., Aukščio baimės, klaustrofobijos). Tačiau dažnai nukentėjusieji net ir nekenksmingose ​​situacijose net nežino, kodėl juos kankina panikos priepuoliai. Tai savo ruožtu gali sukelti baimę dėl galimų blogesnių priežasčių ar ligų. Jei panikos priepuoliai kaupiasi, pacientai taip pat gali bijoti baimės ir kalbėti apie nerimo fobiją (arba nerimo sutrikimą).

Daugumą panikos priepuolių sukelia per didelis stresas, socialinės ir profesinės problemos (pvz., Per dideli reikalavimai, patyčios, mylimo žmogaus mirtis), per mažai miego, per daug alkoholio ir nikotino ir per mažai poilsio, fizinio aktyvumo (sporto) ir natūrali pusiausvyra. Gamta.

Savo vaistus galite rasti čia

➔ Vaistai nuo panikos priepuolių ir nerimo

Ligos su šiuo simptomu

• Aukščio baimė
• Egzamino nerimas
• Potrauminio streso sutrikimas

• klaustrofobija
• Dantų fobija
• epilepsija

• Nerimo sutrikimas
• baimė skristi
• Hipoglikemija

Komplikacijos

Jei panikos priepuoliai neišgydomi, jie dažnai tampa lėtiniais. Nerimo būsenos atsiranda vis trumpesniais intervalais, be nerimo intervalai vis mažėja. Nuolat laukiant naujo panikos priepuolio, išvengiama visų situacijų, galinčių sukelti priepuolį: Visų pirma po pakartotinių panikos priepuolių labai dažnai atsiranda atvirų erdvių (agorafobijos) ir minios baimė.

Dėl ryškaus vengimo elgesio, kaip didelio masto komplikacijų, dažnai atsiranda socialinis pasitraukimas ar net darbingumo praradimas. Dėl to gali išsivystyti depresija, o blogiausiu atveju - savižudybė. Net po sėkmingos terapijos yra didesnė rizika, kad vėliau panikos priepuoliai gali išsivystyti į kitus psichinius sutrikimus.

Bandymas kovoti su nerimo priepuoliais alkoholiu dažnai baigiasi priklausomybe. Gydytojo paskirti antidepresantai taip pat nėra nerizikingi: Jei staiga nustojate reguliariai juos vartoti, kyla sveikatos problemų, tokių kaip galvos svaigimas, pykinimas ir panikos priepuolių pasikartojimo pavojus. Medicininis gydymas raminamosiomis priemonėmis taip pat gali sukelti priklausomybę, o vėlesnė nutraukimo terapija dažnai sukelia naujus panikos priepuolius.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Net po pirmojo panikos priepuolio daugelis žmonių kreipiasi į gydytoją, nes bijo širdies smūgio ar insulto dėl stiprių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, galvos svaigimas ir prakaitavimas. Kalbant apie kūno sudėjimą, šis vizitas pas gydytoją būtų nereikalingas. Tačiau žinant jų simptomų priežastį ir bandant suprasti panikos priepuolių pobūdį nukentėjusieji gali būti raminantys. Dažnai to pakanka, kad pacientai panaudotų savo žinias ryšiui tarp stresinių ir stresinių situacijų bei baimės, kad nuo pat pradžių būtų išvengta tolesnių panikos priepuolių.

Jei panikos priepuoliai pasireiškia dažniau, būtina dar kartą apsilankyti pas šeimos gydytoją, dėl kurio gali reikėti kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Tuomet galėtumėte žymiai apriboti nukentėjusio asmens gyvenimą, kad būtų reikalinga psichologinė pagalba. Pavojus palikti panikos priepuolius negydytus kyla dėl dviejų komplikacijų. Viena vertus, pacientas gali patirti vengiantį elgesį visose situacijose (metro, restorane, lėktuve), kuriose tokie išpuoliai jau įvyko. Kita vertus, gresia vadinamoji laukimo baimė.

Tai reiškia, kad panika jau įsitvirtino susijusio žmogaus galvoje taip, kad jis su nerimu laukia kito išpuolio ir taip jį išprovokuoja. Tada vėliausiai reikia tolesnės medicininės pagalbos, kad būtų galima nutraukti šį ciklą, pavyzdžiui, atliekant tikslinę elgesio terapiją.

Jūsų srities gydytojai ir terapeutai

Gydymas ir terapija

Iš esmės panikos priepuoliai visada išgydomi. Turi būti surastos tik priežastys. Tačiau tai dažnai yra gana sudėtinga ir nuobodi ir reikalauja daug vidinių jėgų bei suinteresuoto asmens motyvacijos.

Visų pirma, nukentėjęs asmuo turėtų susirasti gerą gydytoją, kuris jo nedeklaruoja (nes jo visiškai nėra), kuris rimtai vertina savo panikos priepuolius ir juos diagnozuoja. Paprastai jis nukreipia jus pas specialistą (pvz., Psichologą) arba apmokytą psichoterapeutą. Tuomet kartu su šiuo specialistu atidžiai tiriamas gyvenimas, kad būtų galima rasti panikos priepuolių priežastis.

Terapijos srityje autogeninis treniruotės ir laipsniškas raumenų atpalaidavimas pasirodė ypač naudingi kaip atrama. Jie užtikrina vidinę pusiausvyrą ir suteikia jėgų susidoroti su problemomis kasdieniame gyvenime ir darbe. Tačiau norint išgydyti panikos priepuolius, labai svarbu, kad jūs atrastumėte savo gyvenimo priežastis ir pašalintumėte jas, net jei tai reikštų visišką ankstesnio jūsų gyvenimo būdo pasikeitimą.

Psichiatrinius vaistus gydytojas turėtų skirti tik labai sunkiais atvejais. Iš valerijono ir citrinos balzamo pagaminti augaliniai produktai yra naudingesni kūnui ir sielai.

„Outlook“ ir prognozė

Panikos priepuoliai ištinka daugelį žmonių ir labai sumažina jų gyvenimo kokybę. Paprastų kasdienių procesų nebeįmanoma atlikti įprastu būdu. Vargu ar įmanoma išgyventi kasdienį darbą su panikos priepuoliais, o lankyti mokyklą yra gana sunku. Jei juos sukelia stresas ar ypatinga situacija ir jie neatsiranda nuolat, panikos priepuolius nebūtinai turi gydyti gydytojas. Čia pacientas panikos priepuolius dažnai gali valdyti pats.

Tačiau jei panikos priepuoliai ištinka dažnai ir sukelia labai blogus jausmus, terapija tikrai būtina. Panikos priepuoliai dažnai lemia greitą širdies plakimą, dusulį, galvos svaigimą ir gausų prakaitavimą. Daugeliu atvejų panikos priepuoliai taip pat sukelia širdies priepuolį. Daugelis žmonių taip pat alpsta dėl stiprių panikos priepuolių.

Gydymas atliekamas vaistais ir terapija. Vaistai turi raminantį poveikį ir yra skirti užkirsti kelią panikos priepuoliams. Pokalbis su psichologu taip pat padės sumažinti panikos priepuolius, gydant jų priežastis. Terapija dažnai būna sėkminga, tačiau gali prireikti kelių mėnesių, kol ji veiks, o panikos priepuoliai išnyks.

Savo vaistus galite rasti čia

➔ Vaistai nuo panikos priepuolių ir nerimo

Namų vaistai ir žolelės nuo panikos priepuolių

• Valerijonas, vartojamas kaip lašai, ramina širdį ir nervus, taip pat padeda nuo insulto.

prevencija

Visų pirma, venkite streso, per daug alkoholio ir nikotino. Daug sportuokite gamtoje ir reguliariai sportuokite. Jei įmanoma, greitai spręskite socialines ir profesines problemas. Autogeninis treniruotė ir laipsniškas raumenų atpalaidavimas taip pat turi prevencinį poveikį, psichiškai sustiprindami jus nuo kasdienio gyvenimo spąstų ir tokiu būdu užkirsdami kelią panikos priepuoliams.

Tai galite padaryti patys

Ištikus panikos priepuoliams, pacientas būtinai turėtų eiti į saugumą ir atsisėsti ar atsigulti. Giliai įkvėpkite ir išgerkite daug skysčių, taip pat padės panikos priepuolis. Geriausia, jei draugai, šeima ar kolegos turėtų būti informuoti ir būti su atitinkamu asmeniu, kad panika praeitų.

Visi, kenčiantys nuo panikos priepuolių, neturėtų dėvėti per šiltų drabužių. Idealūs yra oriniai drabužiai, ypač tokie, kuriuos lengva nusivilkti. Valerijonas padeda nuo panikos priepuolių ir apskritai nuraminti. Tai galima išgerti tablečių ar arbatos pavidalu prieš miegą ar dienos metu. Vaistinėje yra ir kitų vaistažolių, naudojamų organizmui nuraminti. Bet kokiu atveju venkite nereikalingo streso. Pacientas neturėtų įsitraukti į karštas diskusijas ar ginčytis, kad išvengtų panikos priepuolių.

Prieš miegą verti atsipalaidavimo pratimų, tokių kaip joga. Įprasti pokalbiai su draugais ar su partneriu dažnai padeda išvengti panikos. Tačiau suinteresuotas asmuo turi pats pripažinti, kad jį kamuoja šis simptomas. Jei savipagalba nenulemia sėkmės, bet kokiu atveju reikia pasikonsultuoti su psichologu.