Salotos

Iš Salotos yra ir Austrijoje Pagrindinės salotos vadinama ir priklauso sodo salotų grupei (Lactuca sativa). Salotų ašis yra suspausta, o lapai sudaro galvą, sudarytą iš kelių lapų sluoksnių, primenančių rožių galvas. Tai visada buvo viena populiariausių salotų rūšių, tačiau pastaraisiais metais jos išstūmė iš kitų vietų.

Ką reikėtų žinoti apie salotas

Botanikos požiūriu salotos yra vienerių ar dvejų metų augalas. Jis turi ilgą taprą su lapų rožete. Vėliau formuojasi šakoti žiedynai su geltonomis gėlėmis. Uždarą galvą sukuria stipriai suspausta stiebo ašis, ant kurios sėdi stiebą juosiantys salotų lapai.

Išoriniai lapai išlenkti į išorę, forma išlyginta. Dažniausiai lapai yra didesnio pločio nei ilgio. Paviršius nėra lygus, susiraukšlėjęs, tačiau vis tiek jaučiasi minkštas ir šiek tiek riebus. Įprasta salotų spalva yra žalia, o išoriniai lapai yra tamsesni ir stipresni nei vidiniai. Paprastai jie yra nuo šviesiai žalios iki balkšvos spalvos. Tačiau yra ir salotų rūšių, turinčių raudonus ir geltonus lapus. Žydėjimo laikotarpiu ašis pailgėja. Priklausomai nuo veislės, galvos paprastai būna uždaros vasarą nei kitos. Kai kurie žydi greitai.

Manoma, kad salotos gaunamos iš laukinių salotų (Lactuca serriola). Tai stepinis augalas, aptinkamas Vakarų Azijoje ir Pietų Europoje. Salotos turi senas tradicijas ir buvo valgomos senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje. Nuo VIII a. Ją galima rasti Karolio Didžiojo laikų įrašuose. Viduramžiais jis buvo naudojamas pavadinimu Lactuca, nors tikslus preparatas nėra žinomas. Pirmąsias iliustracijas galima rasti XVI amžiaus knygose apie vaistažoles. Pirmasis žinomas yra iš Joachimo Camerarius. Liudviko XIV teisme salotos buvo auginamos saugiai, nes paklausa buvo labai didelė.

XIX amžiaus pabaigoje Friedrichas Alefeldas aprašė 44 salotų rūšis, tačiau šiandien Vokietijoje jų nėra.

Salotos auginamos tiek lauke, tiek šiltnamiuose. Todėl jis yra prieinamas ištisus metus, nors šiltnamyje auginamose galvose vis dažniau randamas padidėjęs nitratų kiekis. Tai gali pabloginti organų aprūpinimą deguonimi. Taip pat sakoma, kad vėžys. Dėl šios priežasties salotas rekomenduojama naudoti iš išorės. Tai bus galima įsigyti Vokietijoje nuo gegužės mėnesio, o prekybos centruose ją bus galima rasti visą vasarą. Kai kuriose šalyse salotos taip pat naudojamos kaip daržovė. Dėl savo skonio jis taip pat žinomas kaip sviesto salotos. Šviežiai derlius turi sviestinį konsistenciją ir aštrų skonį.

Svarba sveikatai

Salotų kalorijų ir riebalų kiekis yra labai mažas. Dėl šios priežasties salotos yra labai populiarios tarp daugelio. Jame taip pat yra labai didelis skaidulų kiekis.

Priešingai, vitaminų yra gana mažai. Daugelyje kitų rūšių salotų yra didesnė skirtingų vitaminų dalis nei salotose. Nepaisant to, jis turi nemažą kiekį vitamino A, kuris teigiamai veikia odą ir akis. Priešingai populiariam įsitikinimui, salotos nėra tokios sveikos, kaip populiariai teigiama, tačiau tinkamai paruoštos yra gana skanios.

Sudėtis ir maistinės vertės

100 gramų salotų yra apie 14 kalorijų. Salotas sudaro 96 procentai vandens. Be to, 100 gramų yra apie 1,25 gramo baltymų, tik 0,21 gramo riebalų ir 0,5 gramo ląstelienos. Be to, tame pačiame salotų kiekyje yra 7 miligramai natrio, 11 miligramų magnio, 26 miligramai fosforo ir dar dešimt kartų daugiau kalio. Geležies kiekis yra apie 1,8 miligramo, o kalcio - apie 35 miligramus.

Netolerancija ir alergijos

Iš principo gali pasireikšti bet kokio maisto netoleravimas ar alergija. Taip yra ir su salotomis, nors atitinkamas netoleravimas atsiranda retai, tai taip pat yra dėl didelio vandens kiekio.

Pirkimo ir virtuvės patarimai

Pirkdami salotas turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, ar nupjautas kotelio paviršius vis dar atrodo šviežias, ar pasikeitė spalva. Jei ji ruda ar net tamsesnė, galva kurį laiką gulėjo. Salotos ilgai neužsibūna, todėl jas reikia greitai suvalgyti po apsipirkimo. Jis yra labai jautrus, linkęs greitai pūti ir nudžiūti. Derliaus nuėmimui reikalingas jautrumas.

Dėl šios priežasties saugojimo metu reikia imtis atsargumo priemonių. Jei neketinate valgyti salotų tą pačią ar kitą dieną, galite pabandyti jas purkšti vandeniu ir įvynioti į popierių. Bent kelias dienas jis turėtų būti šaldytuvo daržovių skyriuje.

Norėdami paruošti salotas, pirmiausia pašalinami išoriniai lapai, kurie gali nebeatrodyti švieži. Jie yra utilizuojami. Tada storas stiebo galas pašalinamas, po kurio atskirus lapus galima atskirti nuo stiebo. Tai vyksta po truputį. Jei jums labiau patinka tvirti, vidiniai lapai, galite atsikratyti ir išorinių lapų - vis dėlto ryškiai žaliuose lapuose yra dauguma ingredientų. Salotas bet kokiu atveju reikia nuplauti.

Tada jis gali būti išdžiovintas, pavyzdžiui, su salotų suktuku. Atsižvelgiant į receptą, lapai suplėšomi arba supjaustomi mažais gabalėliais. Ypač populiarios yra lengvos, mažos salotų širdelės, kurios turėtų būti traškios ir gaivios.

Paruošimo patarimai

Salotos daugiausia naudojamos mišrioms arba grynoms žaliosioms salotoms. Per amžius tai buvo pirmasis pasirinkimas kaip priedas prie žuvies, mėsos ar kitų patiekalų. Jį galima gerai derinti su kitų rūšių salotomis, taip pat maišyti ir patiekti su pomidorais, agurkais ar ridikėliais. Įvairūs padažai gerai dera su salotomis. Tinka jogurto ir žolelių užpilai, tačiau taip pat dažnai naudojamas acto aliejus. Kai kuriose Vokietijos vietose salotos patiekiamos su saldžiu padažu.

Salotos taip pat dažnai naudojamos kaip pagrindas ar puošmena šaltiems patiekalams gaminti. Restoranuose jis padidina lėkštę kartu su kitomis salotų rūšimis. Iki šios dienos salotos yra pirmasis pasirinkimas sumuštiniams virti. Tas pats pasakytina ir apie sumuštinius. Be to, salotas taip pat galima virti. To pavyzdys yra jo naudojimas žirnių sriuboje. Šis metodas Vokietijoje yra gana nedažnas, tačiau kitose šalyse jis naudojamas dažniau. Jis taip pat gali būti naudojamas Azijos virtuvėje. Pvz., Jis gali būti naudojamas kaip įdaras ar dangtelis pavasariniam arba ryžinio popieriaus ritiniams suvynioti.