Kraujagyslių tonusas

Iš Kraujagyslių tonusas atitinka bendrą kraujagyslių raumenų, atsakingų už kraujotaką, įtampą. Didesnis reguliavimas galioja simpatinei nervų sistemai, tačiau organizmui taip pat prieinami vietiniai reguliatoriai. Nenormalūs kraujagyslių raumenų susitraukimai vadinami vasospazmais ir gali atsirasti dėl įvairių ligų.

Kas yra kraujagyslių tonusas

Žmogaus kraujo sistemoje yra raumenys, dar vadinami kraujagyslių raumenimis. Lygus kraujagyslių raumenys suteikia kraujagyslėms tonusą. Kiekvienas raumuo turi pagrindinį tonusą. Tai yra įtampos būsena, kurią palaiko kūno struktūra net ir be tikrojo susijaudinimo. Pagrindinį toną reikia atskirti nuo susitraukimo, kurį raumenys gali aktyviai atlikti, kai jis yra susijaudinęs. Šis susitraukimas padidina toną ir leidžia jam pakilti aukščiau pagrindinio tono.

Kraujagyslių tonusas yra pagrindinė įtampa, esanti lygiųjų kraujagyslių raumenyse be išankstinio sužadinimo ar susitraukimo. Kraujagyslių tonuso pokyčiai automatiškai lemia kraujagyslių spindžio pokyčius.

Padidėjęs tonusas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą. Sumažėjimas sukelia kraujagyslių susiaurėjimą liumenų plotyje. Taigi nuo kraujagyslių tonuso priklauso, kiek kraujo per kraujagysles gali praeiti per laiko vienetą. Kraujagyslių raumenų tonusas turi įtakos kraujagyslių pasipriešinimui ir vietinei kraujotakai. Kaip nuosekliųjų varžų suma, kraujagyslių tonas yra bendras periferinis pasipriešinimas, kuris reikšmingai reguliuoja kraujo spaudimą. Raumenis kontroliuoja autonominė nervų sistema.

Funkcija ir užduotis

Kraujagyslių susitraukimo metu kraujagyslių raumenys susitraukia. Tai sumažina indų liumenus ir per juos tekančio kraujo kiekį. Kita vertus, kraujagyslių išsiplėtimas atsiranda, kai kraujagyslių raumenys atsipalaiduoja. Padidėja liumenas ir padidėja kraujotaka. Taigi kraujagyslių raumenų tonusas nustato kraujo kiekį, kuris praeina per atskirus indus.

Pagrindinis tonas yra tarp kraujagyslių susiaurėjimo ir kraujagyslių išsiplėtimo. Esant ramybės būsenai, kraujagyslių raumenys nėra nei visiškai atsipalaidavę, nei aktyviai susitraukę, greičiau turi pagrindinį tonusą. Kraujagyslių tonusas priklauso nuo įvairių įtakojančių veiksnių, turinčių norminį poveikį kraujospūdžiui. Vienas iš šių įtaką darančių kintamųjų yra simpatinės nervų sistemos tonas. Ši autonominės nervų sistemos dalis lemia nervų sistemos sužadinimo būseną. Simpatinė nervų sistema turi kraujagysles sutraukiantį poveikį kraujagyslėms ir dėl šios įtakos yra atsakinga už jų šarminį tonizavimą. Kai slopinama simpatinė nervų sistema, tai paveikia kraujagyslių tonusą. Nuolat tonizuojančios simpatinės nervų sistemos slopinimas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą.

Be simpatinės nervų sistemos tonuso, kraujagyslių raumenų tonusą veikia ir hormonai, tokie kaip streso hormonas adrenalinas, ir tokios medžiagos kaip angiotenzinas II ar vazopresinas.

Be to, kraujagyslių raumenys turi vietinius reguliavimo mechanizmus. Tai apima Bayliss efektą ir Euler-Liljestrand mechanizmą. Bayliso efektas atitinka nuolatinės organų kraujotakos palaikymo mechanizmą, nepaisant kintančių kraujospūdžio verčių. Eulerio-Liljestrando mechanizmas lemia refleksinę plaučių arterijų kraujagyslių susiaurėjimą hipoksijos metu.

Be to, endotelio faktoriai veikia kraujagyslių tonusą. Tai apima, pavyzdžiui, NO, prostaglandiną E2 ir prostacikliną. Be to, audinių metabolitai, tokie kaip H + jonai ar adenozinas, taip pat veikia kraujagyslių tonusą, taigi automatiškai ir vyraujantį kraujospūdį.

Ligos ir negalavimai

Viena iš labiausiai žinomų ligų, turinčių patologinį kraujagyslių tonusą, yra vadinamoji krūtinės angina. Tai yra į traukulius panašus skausmas krūtinės srityje, kurį sukelia trumpas širdies kraujotakos sutrikimas ir paprastai atsiranda kaip koronarinės širdies ligos dalis. Ypatinga Prinzmetalio anginos forma yra susijusi su patologiniu kraujagyslių tonusu. Susijusią miokardo išemiją sukelia vainikinių arterijų spazmas. Priepuolis gali trukti nuo sekundžių iki minučių. Spastinis arterijos susiaurėjimas dažniausiai įvyksta dėl didesnio ar mažesnio streso kūnui ar psichikai.

Iš esmės spazminiai susitraukimai gali paveikti visus kūno indus, o dėl tokių į traukulius panašių reiškinių gali labai sumažėti jų spindis, dėl ko sumažėja kraujo tekėjimas vietiniame audinyje.

Visi kraujagyslių spazmai apibendrinti terminu vazospazmas. Ši išraiška yra susijusi su staigiu, spazminiu kraujagyslių susiaurėjimu, kurį sukelia tam tikras dirgiklis. Tokie smegenų reiškiniai yra žinomi kaip smegenų kraujagyslių spazmai ir kartais gali sukelti gyvybei pavojingas pasekmes. Jie dažnai būna subarachnoidinio kraujavimo komplikacijos arba neurologinių sutrikimų simptomas.

Šie patologiniai kraujagyslių tonuso pokyčiai taip pat įsivaizduojami po tam tikrų apsinuodijimų, ypač susijusių su kokaino ir metamfetamino vartojimu. Kai kraujavimas įvyksta, patekęs kraujas subarachnoidinėje erdvėje suyra, išskirdamas vazokonstrikcines medžiagas. Kadangi smegenų kraujagyslių spazmas sukelia nepakankamą smegenų dalių aprūpinimą krauju ir deguonimi, dažna reiškinio pasekmė yra antrinis insultas. Kadangi simpatinė nervų sistema reguliuoja kraujagyslių tonusą, patologiniai kraujagyslių tonai iš principo taip pat gali būti atsekti į šio smegenų srities anomalijas.

Raynaud sindromas yra to pavyzdys. Dėl šios priežasties pacientų pirštai ar kojų pirštai blyškūs dėl vazospazmo. Kūnas sumažina šilumos nuostolius veikdamas šaltį, stimuliuodamas autonominę nervų sistemą. Šis procesas nukreipia daugiau kraujo į gilesnes kūno venas. Esant Raynaudo sindromui, šiam procesui įtakos turi disreguliacija, kuri pirmiausia vyksta simpatinėje autonominės nervų sistemos dalyje ir kuri per alfa-adrenoreceptorius sukelia per didelį visų galinių arterijų kraujagyslių susiaurėjimą.