psichozė

Statistiškai tariant, maždaug vienas procentas Vokietijos piliečių sudaro sutartį bent kartą per savo gyvenimą psichozė. Tačiau pats terminas yra labai sudėtingas ir jo nereikėtų painioti su šizofrenija, kuri vis dėlto pasitaiko labai dažnai. Šiais laikais psichozinė liga nebereiškia žlugdančios diagnozės. Psichiką reikia atskirti nuo neurozės.

Kas yra psichozė?

Terminas psichozė yra skėtinis terminas, išskiriantis, viena vertus, ne tik organines ir neorganines psichozes, bet ir afektines psichozes bei psichozes iš šizofreninės formos grupių.

Organines psichozes gali išprovokuoti, pavyzdžiui, smegenų trauma (pvz., Trauminis smegenų sužalojimas). Neorganinės psichozės savo ruožtu apima tiek manijos depresijos epizodus, vadinamuosius šizoafektinius sutrikimus (emocinio išgyvenimo sutrikimus), tiek psichozes iš šizofrenijos formų grupės.

Visų psichozių bruožas visada yra nuolatinis ar net laikinas realybės praradimas (girdimi balsai, arba šiurkščiai pervertinant, arba nuvertinant save, kliedesiai ir pan.). Taigi terminas yra labai išsamus, todėl neišvengiamos diferencinės diagnozės, kad būtų galima tiksliau apibrėžti klinikinį vaizdą.

priežastys

Šiuo metu mokslo prielaida yra pažeidžiamumo ir streso modelis Psichozė iš. Remiantis tuo, kai kurie žmonės yra jautresni (labiau pažeidžiami, labiau sužeisti) nei kiti ir tam tikrose situacijose (pavyzdžiui, patirdami nuolatinį stresą) linkę į psichozę. Šis modelis pagrįstai apima genetinį aspektą, nes nurodoma, kad ne visiems psichozė vystosi tomis pačiomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties taip pat faktas, kad kai kurie žmonės, vartojantys tokius vaistus kaip hašišas, sukelia psichozę, bet ne kiti.

Apskritai narkotikų vartojimas, sunkios socialinės sąlygos, nuolatinis stresas, trauminiai išgyvenimai, taip pat stipri genetinė išraiška gali būti psichozės priežastis. Tačiau dažniausiai tai yra keletas veiksnių. Tuo tarpu buvo nustatyta, kad atitinkamo asmens smegenų metabolizmas nėra pusiausvyros, kai prasideda psichozė.

Visų pirma, per didelis pasiuntinės medžiagos dopamino kiekis yra atsakingas už psichozę. Žinoma, socialiniai komponentai ar narkotikų vartojimas taip pat turi įtakos dopamino metabolizmui.

Tipiškos psichozės

• šizofrenija
• Afektiniai sutrikimai
• depresijos
• Vaistų psichozė

Simptomai, negalavimai ir požymiai

Psichozės apima labai platų simptomų repertuarą, todėl jas sunku standartizuoti. Nepaisant to, dažnai būna akivaizdžių ligos požymių. Ankstyvosiose stadijose pacientai kenčia nuo didėjančio nervingumo ir koncentracijos stokos.

Tai apima ir šiek tiek ryškias komunikacijos problemas bendraujant su kitais žmonėmis. Mąstymo blokai ar tikras nenuoseklių minčių srautas taip pat blogina intelekto veiklą. Vėliau pasireiškia kliedesiai ir haliucinacijos.

Žmonės, sergantys psichozėmis, turi neįprastai stiprų polinkį nepasitikėti savimi, girdi galvą ir nuolat jaučiasi stebimi realių ar įsivaizduojamų žmonių. Dėl ego sutrikimo kenčiantys įsitikina, kad kiti žmonės girdi jų mintis ir daro jiems tikslingą įtaką. Dėl to atsiranda didelis dirglumas ar pastebimas emocijų trūkumas.

Sunkiais atvejais tai sukelia priešiškumą ir agresiją prieš kitus žmones ar aplinką. Pacientai dažnai susiduria su neįprastu turinio susidomėjimu mistiniu pagrindu arba eina tvirtu religiniu gyvenimo keliu. Simptomai ne visada blogėja palaipsniui. Jie taip pat gali atrodyti visiškai nustebinantys ir greitai vėl išnykti. Dėl keistų elgesio pokyčių kenčia ir socialiniai kontaktai. Artimiausiose apylinkėse esantys žmonės dažnai tai supranta kaip nepagrįstą ar grėsmingą, todėl vis labiau pasitraukia nuo nukentėjusiųjų.

Ligos eiga

Statistiškai maždaug trečdalis nukentėjusiųjų patiria tik vieną kartą savo gyvenime psichozė, antrasis trečdalis suserga du ar daugiau kartų, o paskutiniame trečdalyje klinikinis vaizdas tampa lėtinis ir pasireiškia kaip nuolatinė šizofrenija.

Paprastai psichozė pasireiškia tada, kai nukentėjusieji iš pradžių jaučia savo aplinką keistai, jaučiasi keistai ir nesugeba to tinkamai paaiškinti. Todėl suinteresuotas asmuo bando sudaryti terapiją, kad paaiškintų, kas vyksta. Paprastai tai yra kliedesių ir realybės praradimo pradžia.

Tai savo ruožtu gali sukelti nukentėjusiesiems suvokti savo aplinką kaip priešišką ir todėl galbūt ir smurtingą - galų gale jie yra tariamo „sąmokslo“ aukos.

Komplikacijos

Psichozės, ypač haliucinacijos ir kliedesiai, visada gąsdina patį pacientą ir jo socialinę aplinką, todėl bet kokiu atveju jie turėtų būti gydomi. Tačiau psichoziniai sutrikimai paprastai tampa problemiški tik tada, kai susijęs asmuo nebegali savarankiškai susitvarkyti su savo darbu ir kasdieniu gyvenimu dėl ligos arba kai jis kelia pavojų sau ar kitiems.

Komplikacijos pirmiausia atsiranda dėl veiksmų, kurie yra žalingi sau ir kitiems, ir dėl nepakankamos priežiūros savo kūnu. Dėl psichozinių sutrikimų žmonės taip pat tampa linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais, o tai gali sustiprinti psichozės simptomus. Haliucinacijos dažnai būna kraštutinės, veikiamos narkotikų. Yra rizika, kad pacientas gali būti sunkiai sužeistas bėgdamas nuo to, ką mato, arba imsis atsakomųjų priemonių, kurios taip pat kelia pavojų aplinkiniams.

Sunkiais atvejais pacientas gali bandyti nusižudyti, kad išvengtų tariamai didesnio pavojaus. Melagingai, ypač jei jie kartu vartoja narkotikus, gali tapti tokie sunkūs, kad pacientai bando skristi ar vaikščioti virš vandens ir rimtai susižaloti ar nuskęsti.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Žmonės, kurie elgiasi nenormaliai, turėtų būti stebimi toliau. Reikia atskirti, ar tai yra asmenybės bruožų, ar realių sutrikimų klausimas. Jei visam laikui nepaisoma visuotinai taikomų socialinių taisyklių arba, atrodo, sąmoningai jų nepaisoma, reikia apsilankyti pas gydytoją. Ne punktualumas, nepagrįsti įžeidimai, suvokimo sutrikimai ar nekontroliuojami veiksmai yra nerimą keliantys ligos požymiai. Jei bendravimas su kitais žmonėmis reguliariai sukelia konfliktą, diskomfortą ar baimę kitam asmeniui, nurodomas patikrinimas pas gydytoją ar terapeutą.

Klausymas, balso įsivaizdavimas, įkvėpimas iš įsivaizduojamos galios ar objektų, kurių nėra, laikymasis kelia nerimą. Nurodymai turi būti atskirti nuo dvasinio ar religinio suvokimo. Psichozės atveju nukentėjęs asmuo elgiasi ne pagal socialinę normą. Jis per daug reaguoja, turi impulsų valdymo problemų ir yra žalingas sau ir kitiems savo elgesiu. Jei tai tampa pavojumi sau ar aplinkai, būtina įspėti avarinę tarnybą.

Paveikti žmonės dėl savo skundų negali įvykdyti savo kasdienių įsipareigojimų. Jei nustatomi narkotikų sukelti elgesio sutrikimai, būtina medicininė pagalba. Dėl elgesio su abstinencija, abejingumo, apetito praradimo ar depresijos atveju būtina pasitarti su gydytoju. Taip pat reikėtų išsiaiškinti susikaupimo ar dėmesio problemas ir kliedesius.

Gydymas ir terapija

Psichozė paprastai ligoninėje gydomi neuroleptikais. Priešingai nei ankstesniais dešimtmečiais vartojami vaistai, vadinamieji netipiniai naujosios kartos neuroleptikai yra preparatai, turintys mažiau šalutinių poveikių, todėl jiems teikiama pirmenybė terapijoje. Pastaraisiais metais į rinką pateko daugybė naujų neuroleptikų.

Tačiau psichozės atveju, be vaistų terapijos, būtina ir psichoterapija. Tinkamas vaistas ir nuosekli psichoterapija dažnai yra raktas į sėkmę, t. kad psichozė išnyktų. Vaistų terapijai nėra jokios alternatyvos, o psichoterapija yra efektyvi tik kartu su tinkamais vaistais. Dabar manoma, kad psichozę reikia išgydyti tik atliekant psichoanalizę arba tik psichoterapiją.

Norint rasti tinkamą vaistą ar tinkamą vaistų derinį, dažnai galima tik tai pajausti ir išbandyti, nes psichozės ir medžiagų apykaitos procesai smegenyse vyksta labai skirtingai. Rinkoje esantys vaistai paprastai yra labai veiksmingi, o tai nebūtinai buvo būdinga senesnės kartos neuroleptikams.

Esant ūminei psichozės fazei, dažnai būtina hospitalizuotis psichiatrijos klinikoje.

Savo vaistus galite rasti čia

prevencija

Vienam psichozė Norėdami to išvengti, svarbu ne per daug savęs nenaudoti, t. stresas kontroliuojamas ir išsprendžiamos socialinės problemos. Prevencija taip pat apima narkotikų nenaudojimą, nes niekas nežino, ar jie turi genetinį polinkį į psichozę, kurią gali sukelti svaigalai.

Visų pirma žmonės, kurie jau yra patyrę vieną ar daugiau psichozių, turėtų atsargiai naudotis savo jėgomis ir jokiu būdu nevartoti narkotikų. Be to, būtina reguliariai vartoti paskirtus vaistus ir reguliariai konsultuotis su gydytoju specialistu, kad būtų išvengta atkryčio.

Priežiūra

Psichozės atkrytis patiria ne tik didelį stresą nukentėjusiam asmeniui, bet ir jo socialinei aplinkai. Tačiau to galima išvengti tinkamai prižiūrint. Tolesni tyrimai nustato, ar pacientas vis dar gerai pasirengęs gydytis paskirtiems vaistams.

Be to, gydantis gydytojas rengia tinkamas diskusijas su pacientu apie antipsichotikų poveikį ir šalutinį poveikį. Neteisėto vaistų atsisakymo problema yra ta, kad per pirmąjį laikotarpį sveikata pagerės. Tačiau po to atkryčio metu vėl atsiranda tie patys simptomai. To galima išvengti užtikrinant nuolatinę tolesnę priežiūrą.

Be bendrosios praktikos gydytojų ir neurologinės terapijos, psichologinė pagalba taip pat svarbi atliekant priežiūros paslaugas. Tokiu būdu gali būti atkurti socialiniai kontaktai, kurie buvo prarasti ligos metu. Taip pat atgaunami ir stabilizuojami pažintiniai gebėjimai, tokie kaip atmintis ir gebėjimas susikaupti.

Taip pat patartina terapija, skirta sumažinti stresą ir išvengti per didelių reikalavimų. Sėkmingo tolesnio gydymo pagrindas yra tas, kad pacientas įsitraukia į gydytojų ir terapeutų komandą. Tada psichosocialinis tolesnis gydymas taip pat yra sėkmingas.

Tai galite padaryti patys

Norint pagerinti situaciją, svarbu sveika gyvensena. Tai apima labai ekonomišką stimuliatorių, tokių kaip kava, tabakas ir cukrus, vartojimą, taip pat atsisakymą nuo nelegalių ir legalių narkotikų. Geresnės alternatyvos yra sveikai maitintis ir gerti, pakankamai ir reguliariai miegoti. Kasdienė rutina turėtų būti aiškiai reglamentuota.

Socialinis veiksnys taip pat yra labai svarbus. Aptarimas krizės plano su artimais draugais ar artimaisiais yra tiek pat, kiek ir nuolatinis kontaktas su psichiškai stabiliais žmonėmis. Tai nebūtinai turi būti iš artimiausio socialinio tinklo. Juos galima rasti atliekant daugybę užsiėmimų, kurie taip pat naudingi jums. Tai apima sportą, žygį pėsčiomis ir savanorystę. Kadangi stresinės ar kitokios stresinės situacijos gali pasikartoti ir vėl, atsipalaidavimas visada turėtų būti teikiamas kaip kompensacija. Tai neturėtų būti atidėta vėliau.

Norint aptarti situaciją, kuri suvokiama kaip stresinė, su kitais ar gauti naujų patarimų, kaip įveikti psichozę, gali būti patartina įstoti į savipagalbos grupę. Šie ir panašūs kontaktai turėtų būti palaikomi ilgą laiką, nes tai yra vienintelis būdas idealiai išspręsti vėlesnę krizinę situaciją.