Koronarinė angiografija yra invazinis širdies kraujagyslių tyrimas diagnostikos ar gydymo tikslais. Jis taip pat žinomas kaip vainikinių arterijų tyrimas. Koronarinė angiografija yra labai svarbi ir informatyvi visų koronarinių arterijų arteriosklerozinių pokyčių reikšmė.
Kas yra koronarinė angiografija?
Įprasta koronarinė angiografija yra vaizdavimo metodas vainikinių arterijų, t. Y. Vadinamųjų vainikinių kraujagyslių, vaizdavimui. Šie kraujo srautai širdies raumenį nuolat aprūpina maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Tyrimo tikslas - padaryti gerai matomą šių smulkiai šakotų kraujagyslių vidų, liumeną.
Be kontrastinės medžiagos, šiam tikslui naudojami ir rentgeno spinduliai, kad susiaurėjimus būtų galima nustatyti ir gydyti realiu laiku. Šis vainikinių arterijų susiaurėjimas yra dažniausia vadinamųjų vainikinių arterijų ligos ir širdies priepuolio priežastis. Širdies priepuolio metu patiriamo diskomforto ir funkcijos sutrikimo laipsnis visada priklauso nuo susiaurėjimo laipsnio. Galimos visos tarpinės stadijos: nuo besimptomių mikroinfarktų iki sunkių transmuralinių infarktų, kurių baigtis mirtina.
Taikant įprastą vainikinių kraujagyslių angiografiją, galima tiksliai parodyti vainikinių arterijų stenozių mastą ir poveikį. Tyrimas atliekamas su kairiuoju širdies kateteriu. Širdies kateterio tyrimo diagnostinė reikšmė įvertinta kaip aukšta ar labai aukšta. Procedūra gali būti atliekama ambulatoriškai ar stacionariai kaip įprasta intervencija arba kaip skubios diagnozės dalis įtariamo širdies smūgio atveju.
Funkcija, poveikis ir tikslai
Koronarinė angiografija yra tyrimas, dažnai atliekamas Vokietijoje, todėl tikslinės ir saugios tyrimo procedūros atlikimo patirties yra pakankamai. Jis pasitvirtino tiek sunkių širdies ligų prevencijos, tiek skubios kovos su koronarine širdies liga terapijos srityje ir gali būti pakartotas kelis kartus, jei tai medicininė indikacija.
Koronarinė angiografija atliekama sedacijos ir skausmo malšinimo atvejais, atliekant dalinę ar trumpą bendrąją nejautrą. Realus įgyvendinimas visada priklauso nuo paciento būklės. Medicinos rekomendacijos užtikrina standartizuotas širdies kateterio tyrimų procedūras. Nors atsižvelgiant į klinikinį vaizdą gali būti tam tikrų variacijų, pagrindinė kiekvienos selektyviosios vainikinės angiografijos procedūra iš pradžių yra ta pati. Palpuojant kairiąją kirkšnies arteriją, skalpeliu atliekamas mažas įpjovimas, kuris leidžia kairiojo širdies kateterį lėtai nukreipti iš šio taško į mažėjančią aortą, kontroliuojamą rentgeno spinduliu.
Kai kateteris nunešamas į teisingą vietą, kontrastinė medžiaga užpilama nedelsiant, taip pat ir per kateterį. Dabar kontrastinė medžiaga labai greitai pasiskirsto kartu su kraujo tekėjimu vainikinėse arterijose, ir šis procesas užfiksuotas keliais rentgeno spinduliais. Taikomas metodas, žinomas kaip rentgeno fluoroskopija.
Keli rentgeno vaizdai yra daromi trumpais intervalais, kurie taip pat leidžia pavaizduoti plakančią širdį. Todėl gydytojas realiu laiku gali tiksliai stebėti kontrastinės medžiagos kelią per vainikines arterijas ir įvertinti bet kokius susiaurėjimus formos ir dydžio atžvilgiu. Dokumentacija kompaktiniame diske, vaizdo įraše ar DVD yra įrodyta, kad ji yra verta nuo pat proceso pradžios. Kadangi naudojant šią vaizdinę medžiagą galima kruopščiai išanalizuoti net ir po faktinio tyrimo.
Visų pirma, atliekant sudėtingas išvadas, kruopštus vėlesnis vaizdo medžiagos įvertinimas pasirodė esąs naudingas terapijos srityje. TIMI klasifikacija naudojama koronarinės kraujotakos tiksliam įvertinimui koronarinės angiografijos pagalba. Ši sistema dalija kraujo tekėjimą vainikinėse arterijose į 4 laipsnius. 3 laipsnis reiškia neribotą, pilną perfuziją. 2 klasės kraujotaka jau yra iš dalies apribota, 1 klasės kai kuri kontrastinė medžiaga jau kaupiasi prieš susiaurėjimą ir blogiausiu 0 laipsniu perfuzija nevyksta, tokiu atveju kontrastinė medžiaga prasiskverbia tik už okliuzijos.
Terapiniu požiūriu per kateterį galima stumti į priekį pripučiamą balioną arba ploną vielos tinklelį, vadinamąjį stentą, kad būtų sugrąžinta susiaurėjusios kraujo tėkmė. Išsiplėtęs balionas, balionas vėl pašalinamas, kai susiaurėjimas sprogo, stentas lieka prie susiaurėjimo ir palaiko paprastai trapią indo sienelę iš vidaus.
Rizika, šalutinis poveikis ir pavojai
Nepaisant koronarinės angiografijos kasdienybės, niekada neturėtų būti neįvertinta rizika ir pavojai. Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra netolerancija kontrastinei medžiagai, kraujagyslių sužalojimai procedūros metu arba širdies komplikacijos, tokios kaip skilvelių virpėjimas ar asistolija. Abi šios ligos yra pavojingos gyvybei ir reikalauja intensyvios priežiūros.
Centrinės embolijos gali sukelti insultą, kai į kraują patenka trombai. Antrinis kraujavimas, hematomos ar infekcijos yra kiti nespecifiniai koronarinės angiografijos pavojai. Jei procedūros metu nervai yra sužeisti, tai gali būti nuolatiniai jautrumo sutrikimai. Taip pat nereikėtų nuvertinti palyginti aukšto jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio lygio, kuris kelia pavojų tiek pacientui, tiek medicinos ir ne medicinos personalui.
Švininis prijuostė ir švino pirštinės procedūros metu apsaugo gydytoją nuo didelės šios radiacijos dalies, tačiau negalima išvengti tam tikro išsklaidytos radiacijos kiekio. Medicininė nauda žymiai viršija galimo pavojaus keliamą pavojų. Dabar yra gerų įprastų vainikinių arterijų angiografijos alternatyvų didelės rizikos pacientams. Koronarinio magnetinio rezonanso angiografija veikia visiškai be kenksmingų rentgeno spindulių per branduolinį sukinį. Rezultatai yra beveik lygiaverčiai įprastinės vainikinių arterijų angiografijos rezultatams. Kita alternatyva yra neinvazinė vainikinių arterijų angiografija, naudojant kompiuterinę tomografiją.
.jpg)
.jpg)
