Instinktai ir diskai

Instinktai arba. Ūgliai yra įgimtos tam tikro elgesio varomosios jėgos. Instinktualus elgesys vyksta už psichinės kontrolės ribų ir yra įterpiamas į centrinę nervų sistemą, pavyzdžiui, refleksų dėka. Žmonėse įgimta instinktų tvarka yra pavaldi socialinei tvarkai.

Kokie yra instinktai?

Instinktai dar vadinami natūraliaisiais instinktais. Jie neišmokti, bet įgimti. Tai yra stereotipinio ir griežto elgesio, vykstančio be atspindėtos kontrolės, vidinė varomoji jėga. Toks elgesys daugiausia gali būti stebimas gyvūnams. Žmonės taip pat kartais elgiasi spontaniškai ir nemandagiai, remdamiesi tam tikru „jausmu“.

Otto von Klinebergas elgesio modelius apibūdina tik kaip instinktyvius modelius, kurie atsiranda kiekvienos kultūros žmonėms, yra nepriklausomi nuo charakterio ir pasižymi fiziologiniu ar biocheminiu įsitvirtinimu organizme. Instinktyvus elgesys reiškia elgesio modelius, kuriuos žmonės demonstruoja už sąmoningų minčių ribų.

Instinktyvų elgesį skatina specifinis suvokimo dirgiklis, dar žinomas kaip pagrindinis dirgiklis. Turėdama teoriją, psichologija prasideda nuo įgimtų paskatų ir pagrindinių žmogaus poreikių. Šiame kontekste išgyvenimo instinkto koncepcija vaidina padidintą vaidmenį.

Funkcija ir užduotis

Migruojantys paukščiai traukiami į pietus. Bitės automatiškai traukiamos į korio konstrukciją. Šie elgesio modeliai yra neabejotino instinkto elgesio modeliai. Vidinę priežastį gyvūnai gali pastebėti kaip instinktyvaus elgesio motyvą, verčiantį juos ieškoti tam tikrų situacijų.

Šie santykiai taip pat žinomi kaip apetito elgesys. Po tokio apetito elgesio gyvūnai demonstruoja stereotipinius elgesio modelius, žinomus kaip instinktyvios reakcijos. Jei, pavyzdžiui, apetitas verčia ieškoti lizdo, tada stereotipiškai jie pradeda kurti lizdą, kai tik suranda lizdą.

Instinktyvaus elgesio procesai yra įterpti į nervų sistemą. Tai taip pat taikoma žmogaus instinktyviam elgesiui. Kiekvienas instinktyvus elgesys susideda iš individualių instinktyvių judesių. Žmogus jaučia savo instinktą kaip nevalingą potraukį ar tiesioginį polinkį daryti ką nors konkretaus. Įsivyrauja vidinis neramumas.

Kūnas kontroliuoja individualius instinktyvius judesius.Kol kūnas yra pasirengęs veikti, gali atsirasti refleksinis elgesys. Žmogaus stimulo-reflekso schema iš esmės yra įgimta ir instinktyvi. Kūnas automatiškai apsaugo nuo pavojų.

Tokio pobūdžio įgimti refleksai dar vadinami besąlyginiais refleksais. Pavyzdžiui, jei žmogus suvokia objektą, kuris skraido link jų, jis instinktyviai saugo savo galvas. Šis instinktyvus refleksas nepriklauso nuo žmogaus sąmonės ir atitinka automatinę smegenų reakciją į tam tikrą pavojingą dirgiklį. Todėl instinktai ir besąlyginiai, instinktyvūs refleksai yra įtraukiami į žmogaus nervų sistemą. Kiti pavyzdžiai yra maisto nurijimas, kvėpavimas ar čiaudulys.

Tačiau žmonės taip pat susikuria sąlygotus refleksus savo gyvenime. Tai reiškia, kad jie geba mokytis ir, kad, kontaktuodami su savo aplinka, išmoksta naujų refleksų. Būtent tai skiria žmones nuo vabzdžių. Jų instinktyviam elgesiui visą gyvenimą įtakos neturi mokymosi elgesys.

Remdamiesi savo mokymosi elgesiu, žmonės netgi gali atsikratyti tam tikrų instinktyvių veiksmų. Taigi iš anksto nustatyta jų instinktų tvarka gyvenimo metu yra pavaldi socialinei tvarkai. Pavyzdžiui, pavojingose ​​situacijose žmonės jaučia vidinį neramumą, atsirandantį dėl bėgančios širdies ir prakaitavimo, kuris iš tikrųjų nori suaktyvinti impulsą bėgti. Paprastai suaugęs žmogus gali atlaikyti šį impulsą bėgti, todėl sąmoningai slopinamas instinktyvus elgesys.

Priešingai, kūdikystėje žmonės dažnai atlieka instinktyvius veiksmus. Instinktyviai, pavyzdžiui, jie čiulpia motinos krūtį. Palietus kūdikio burną pirštu, atsiranda čiulpimo refleksas. Šis elgesys yra įgimtas ir vyksta išgyvenimo instinkto rėmuose.

Nors daugelis instinktyvaus elgesio būdų yra prarasti jau suaugus, kai kurie mokslininkai daro prielaidą, kad, be kita ko, agresija ir siekis rango gali būti apibūdinami kaip žmogaus instinktai. Daugelis sprendimų nebebūtų sąmoningi sprendimai, o instinktyvūs veiksmai. Tačiau ši teorija yra labai prieštaringa ir yra rezultatų, kurie lokalizuoja tokio elgesio priežastis visuomenės kultūriniuose elementuose. Todėl sunku tiksliai atskirti instinktus nuo išmokto elgesio. Dažniausiai tai yra sąveika.

Ligos ir negalavimai

Žmogaus instinktai ir potraukiai vaidina didesnį vaidmenį psichoanalizės srityje. Kaip aprašyta, žmonės, siekdami socialinės tvarkos, slopina tam tikrą instinktyvų elgesį. Remdamasis vidiniais impulsais, jis savo noru slopina savo smurtinį instinktą ir, pavyzdžiui, nežabotą seksualinį instinktą, nes kitaip jis negalėtų gyventi visuomenėje.

Važiavimo slopinimas taip pat gali vykti netyčia. Remiantis Freudo teorijomis, priverstinis tam tikrų instinktų slopinimas yra dažniausia psichinių ligų priežastis. Pavyzdžiui, pasak Freudo, neurozės beveik visada atsiranda dėl priverstinio instinktų atsisakymo. Teigiama, kad neurozė užfiksuota dėl netinkamo seksualinio vystymosi, dėl kurio vaikas priverstas slopinti savo instinktyvius norus ir jausmus.

Instinktyvūs norai bus paslėpti pasąmonėje ir, nekontroliuojami, nukrypsta nuo pradinio tikslo ir vystosi neurotiniai elgesio modeliai. Apibūdintame procese instinktai nebegali parodyti savęs atvirai, tačiau išlieka veiksmingi elgesio atžvilgiu ir ieško pakaitinių maloninimų. Tačiau dabar daugelis Freudo teorijų sulaukė griežtos kritikos.