Vainikinės arterijos

Į Vainikinės arterijos, kurie taip pat vadinami Vainikinių kraujagyslių apima vainikines arterijas arba vainikines arterijas ir vainikines venas ar vainikines venas. Jie aprūpina širdį deguonimi ir maistinėmis medžiagomis per kraują ir išleidžia deguonies stoką. Jie yra būtini normaliam širdies darbui.

Kas yra koronarinės kraujagyslės?

Vainikinės arterijos yra kraujagyslės, dengiančios širdį smulkiajame tinkle ir tokiu būdu aprūpinančios širdies raumenį deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Jie taip pat vadinami Vainikinių kraujagyslių nes lotyniškas žodis coronarius reiškia vainiko ar vainiko pavidalą.

Dažnai terminas širdies kraujagyslės reiškia tik vainikines arterijas, tačiau vainikinės kraujagyslės taip pat laikomos vainikinėmis kraujagyslėmis. Į vainikines arterijas (Vainikinės arterijos) apima dvi dideles kraujagysles arba kairiąją vainikinę arteriją Kairioji vainikinė arterija, taip pat dešiniosios vainikinės arterijos ar Vainikinių arterijų deksta. Iš jų jų metu išsiskyrė smulkios kraujagyslių šakos, apjuosiančios širdį. Trys didžiausi vainikinių kraujagyslių indai (Venae kordis) yra Vena cordis media, Vena kordis parva ir Vena kordis magna. Taip pat yra daugybė mažesnių vainikinių venų. Dėl didelio deguonies suvartojimo širdis normaliai funkcionuoja didesnėje nei vidutinėje kraujotakoje, kurią užtikrina vainikinės kraujagyslės.

Anatomija ir struktūra

Dvi vainikinės arterijos kyla tiesiai virš aortos vožtuvo iš aortos, pagrindinės žmogaus kūno arterijos, įdubimo. Kairioji vainikinė arterija suskaidoma į du pagrindinius kamienus - Ramus circumflexus ir Ramus interventricularis priekinis.

Dėl šios priežasties kartais naudojamos trys, o ne dvi vainikinės arterijos. Kaip ir dešiniosios vainikinės arterijos atveju, kitos smulkiosios šakos kyla iš stambiųjų kraujagyslių ir yra paskirstytos tinkle per širdies raumenį.

Didelės koronarinės venos daugiausia eina lygiagrečiai vainikinėms arterijoms, prieš tai venose nešamas deguonimi prisotintas kraujas surenkamas į vadinamąjį vainikinį sinusą, esantį širdies užpakalinėje dalyje, ir iš ten patenka į dešinįjį širdies prieširdį. Kraujas iš mažesnių vainikinių venų patenka į dešinįjį prieširdį ir kitas širdies vietas. Kraujas venose gabenamas esant žymiai mažesniam slėgiui nei arterijose.

Funkcija ir užduotys

Koronarinės kraujagyslės yra atsakingos už širdies raumens aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Todėl, norint užtikrinti tinkamą širdies darbą, labai svarbu gerai aprūpinti kraujagysles kraujagyslėmis. Širdis ir kraujagyslės kartu sudaro širdies ir kraujagyslių sistemą. Daugeliu atvejų kairioji vainikinė arterija perima deguonies prisotinto kraujo tiekimą į kairįjį prieširdį ir kairiojo skilvelio raumenis. Ji taip pat yra atsakinga už didelę ESD dalį Interventrikulinė pertvara (pertvara tarp kairiojo ir dešiniojo širdies skilvelio) ir iš dalies atsakinga už dešiniojo skilvelio priekinės sienos tiekimą.

Dešinė vainikinė arterija aprūpina dešinįjį prieširdį, dešiniojo skilvelio raumenis, užpakalinę tarpukario pertvaros dalį, sinusinį mazgą ir AV mazgą, taip pat iš dalies kairiojo skilvelio užpakalinę sienelę krauju, kuriame yra daug deguonies. Šis širdies raumens aprūpinimas yra vadinamas tarpiniu tipu, kuris vyrauja trijuose ketvirtadaliuose gyventojų. Tačiau yra ir vadinamasis kairiojo aprūpinimo tipas, kai kairioji vainikinė arterija yra labiau išsivysčiusi ir aprūpina skilvelio užpakalinę sienelę.

Dešinės rankos tipo dešinioji vainikinė arterija yra labiau išsivysčiusi, o skilvelio priekinę sienelę taip pat aprūpina ši kraujagyslė. Nors vainikinės arterijos perneša į širdį turtingą deguonies ir maistinių medžiagų kraują, vainikinės kraujagyslės yra atsakingos už deguonies stokojančio kraujo pašalinimą su anglies dioksidu ir kitomis atliekomis.

Ligos ir skundai

Krūtinės skausmas, kuris kartais gali spinduliuoti kairiąja ranka, nugara, pilvu ar žandikauliu, dusulys krūtinėje ar dusulys ir dusulys, gali būti vainikinių arterijų ligos, vadinamosios vainikinių arterijų ligos, požymiai.

Šio proceso metu koronarinių arterijų vidinėje odoje susidaro nuosėdos, kurios šnekamosios kalbos vadinamos kraujagyslių kalcifikacija (arterioskleroze). Tai sąlygoja kraujagyslių susiaurėjimą ir sustingimą, dėl ko gali sutrikti kraujo gabenimas ir taip sumažėti deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas širdžiai. Jei vidinis indo skersmuo susiaurėja mažiau nei 50 procentų, simptomų paprastai nėra.

Esant stipriam susiaurėjimui, dėl kurio kraujagyslė gali būti visiškai uždaryta, širdis nebepakankama. Tarp širdies raumens poreikio deguonimi ir jo atsargų yra pusiausvyros sutrikimas, dėl kurio atsiranda vadinamoji krūtinės angina kartu su krūtinės skausmu, spaudimo jausmas krūtinėje ir dusulys. Šie simptomai ypač pasireiškia mankštos metu, kai širdies deguonies suvartojimas gali padidėti keturis – penkis kartus.

Iš pradžių simptomai visiškai praeina ramybėje, su sąlyga, kad kraujagyslių susiaurėjimas nėra per daug pažengęs. Procesas, kuris prasideda lėtai, gali paveikti vieną ar daugiau vainikinių arterijų. Jei vainikinė arterija yra visiškai uždaryta, miršta širdies raumens sritis, kurią aprūpina atitinkamas indas. Vainikinių arterijų liga gali baigtis širdies priepuoliu ar staigia širdies mirtimi.

Kitos komplikacijos yra širdies nepakankamumas ar širdies aritmija. Be nuosėdų dėl vainikinių arterijų susiaurėjimo, kraujagyslių spazmai taip pat gali susiaurinti kraujagysles, taigi ir kraujotakos sutrikimą. Esant kraujagyslių spazmams, kraujagyslių raumenys susitraukinėja.