Skiepai nuo gripo

Žiemos laikas yra gripo laikas. Net jei tikrasis gripas prarado dalį savo galimybių, nes buvo painiojamas su daug mažiau pavojinga gripo infekcija, tai vis tiek yra viena pavojingiausių ligų, kurios pasikartoja kiekvienais metais ir gali būti mirtina. Skiepai nuo gripo.

Kas yra gripo smūgis?

Gydytojai rekomenduoja, kad vyresnės nei 50 metų rizikos grupės, vaikai iki septynerių metų, nėščios moterys, chroniškai sergantys žmonės ir žmonės, turintys imuniteto nepakankamumą, laiku apsisaugotų nuo gripo.

Kiekvienais metais gydytojai prašo pacientų kasmet skirti jiems savo praktiką Skiepai nuo gripo administruoti. Šios priemonės pagrindas yra apsaugoti pacientus nuo gripo, kuris taip pat populiariai vadinamas gripu.

Šiuo atžvilgiu būtina atskirti nuo paprastojo (į gripą panašaus) peršalimo, kuris dažnai painiojamas su tikruoju gripu. Skirtumas yra ne tik tai, kad įprastas gripas turi skirtingą virusą nuo gripo virusų, bet ir tai, kad tikrasis gripas yra daug pavojingesnis, jei ne pavojingas gyvybei, žmonėms.

Net sveikiems suaugusiesiems užsikrėtus gripu gali pasireikšti ypač sunkūs simptomai. Kai kurioms rizikos grupėms, kurių imuninė sistema yra iš esmės susilpnėjusi, virusai, jei imuninė sistema negali jų laiku atpažinti ir sėkmingai su jais kovoti, gali susilpninti organizmą taip, kad pasibaigtų mirtis. Statistiškai tariant, vien Austrijoje kasmet nuo gripo miršta 1000 žmonių.

Apsauga būtų labai lengva. Gripo metu simptomai negali išsivystyti, net jei ligos sukėlėjas jau pateko į kūną. Dėl gripą sukeliančių virusų pavojaus gydytojai ypač rekomenduoja vyresnėms nei 50 metų rizikos grupėms, vaikams iki septynerių metų, nėščioms moterims, chroniškai sergantiems ir imunodeficito (pvz., ŽIV užsikrėtusiems) žmonėms laiku pasiskiepyti nuo gripo. apsaugoti sezoninį gripą.

Funkcija, poveikis ir tikslai

tikslas Skiepai nuo gripo yra paruošti imuninę sistemą galimai infekcijai. Šiuo tikslu vakcinoje yra „negyvų“ viruso dalelių, todėl vakcinos nuo gripo veiklioji medžiaga dar vadinama „negyva vakcina“. Tokiu būdu imuninė sistema susipažįsta su patogenu ir sukelia imunines reakcijas.

Siekiama, kad imuninė sistema prisimintų savo formą susipažindama su virusu. Jei vėliau yra ekstremali situacija, tai yra, užsikrėtimas tikru gripo virusu, imuninė sistema greičiau įsimena savo formą. Greitesnis aptikimas reiškia, kad su patogenu galima kovoti greičiau, kol virusas gali plisti asmens kūne ir sukelti simptomus.

Dėl profilaktinio skiepijimo nuo gripo pobūdžio pacientas apsaugo ne tik save, bet ir kitus, nes pats nebegali tapti viruso nešiotoju.

Skiepai nuo gripo turi būti atnaujinami kasmet. Priežastis ta, kad virusas ištisus metus nuolat keičiasi dėl natūralios mutacijos. Kad imuninė sistema visada būtų „naujausia“, jis kiekvienais metais turi sužinoti apie viruso formą skiepydamasis nuo gripo.

Pati vakcina švirkštu švirkščiama į žasto deltinius raumenis. Kraujo sutrikimų turintiems pacientams vakciną galima švirkšti po oda, o ne į raumenis. Bet kokiu atveju vakcina visiškai veiksminga tik po dviejų ar trijų savaičių po injekcijos. Pirmą kartą pasiskiepijus nuo gripo, vaikai taip pat turi būti švirkščiami po vieną mėnesį, tuo tarpu suaugusiesiems pakanka vienos injekcijos.

Rizika ir pavojai

Šalutinis poveikis yra vienas suaugusiesiems Skiepai nuo gripo Paprastai nereikia bijoti, išskyrus nedidelį paraudimą injekcijos vietoje. Imuninis atsakas kinta priklausomai nuo konkrečios imuninės sistemos struktūros.

Esant ypač stiprioms imuninėms reakcijoms, būdingi simptomai, tokie kaip karščiavimas ir galvos skausmas, gali pasireikšti kaip šalutinis vakcinacijos nuo gripo poveikis. Nepaisant bendro nekenksmingumo, yra keletas rizikos grupių, kurioms nerekomenduojama skiepytis nuo gripo.

Dažniausiai tai yra žmonės, alergiški vištienos baltymams, skiepų nuo gripo komponentui. Ūminiu karščiavimu sergantiems žmonėms taip pat rekomenduojama atidėti skiepijimą nuo gripo bent jau tol, kol (karščiavimo) simptomai išnyks.