Fascine atstovauja mažoms ir ypač kompaktiškoms baltymų molekulėms, sąveikaujančioms su aktino gijomis. Tai darydami jie susieja aktino grandines ir taip užkerta kelią tolesniam jų sujungimui į tinklą. Fascinai taip pat naudojami kaip žymenys diagnozuojant vėžį.
Kas yra Fascin?
Fascinai yra baltymai, kurie reguliuoja aktino gijų aktyvumą. Jų užduotis yra supakuoti aktino gijas taip, kad surišimo vietose jie būtų sujungti lygiagrečiai ir standžiai. Jungimasis prie aktino grandinių vyksta fosforilinimo būdu.
Norėdami tai padaryti, jie turi dvi rišamąsias vietas ir sudaro aktino gijų pluoštus, kurių kiekvienas yra dešimt nanometrų. Patys fascinai yra labai mažos ir kompaktiškos molekulės. Jų svoris yra maždaug nuo 55 iki 58 kilodaltonų. Jie vaidina svarbiausią vaidmenį judinant aktino siūlus, taigi ir ląsteles. Daug žavesio patiria ląstelių išsikišimai, kuriuose yra daug aktino. Šie ląstelių išsikišimai taip pat žinomi kaip filopodija. Filopodijos yra žinomos kaip vadinamieji spinduliuojančių gyvūnų slapyvardžiai, kurie taip pat gali judėti jų pagalba.
Bet visos eukariotinės ląstelės taip pat turi šiuos išsikišimus, kad jos galėtų sąveikauti su kitomis ląstelėmis ir padėti joms judėti. Paprastai yra trys skirtingos fascinų formos, kurias taip pat koduoja skirtingi genai. Vadinamasis Fascin 1 (FSCN 1) daugiausia vyksta neuronuose. Tačiau ir kitose ląstelėse jo yra skirtingose koncentracijose. Fascin 2 (FSCH 2) susidaro akių tinklainėje, o Fascin 3 (FSCN 3) yra tik sėklidėse.
Funkcija, poveikis ir užduotys
Svarbiausia „Fascin“ funkcija yra stabilizuoti aktino pluoštus juos rišant. Aktino siūlai mažiau susikerta ir taip prisideda prie ląstelės organelių judėjimo ląstelėje ir pačioje ląstelėje. Fascinas yra ekspresuojamas visose kūno ląstelėse. Tačiau atskiriems ląstelių tipams ji skiriasi.
Yra ląstelių, kurios yra mobilesnės nei kitos. Imuninės ląstelės dažnai turi greitai pasiekti savo tikslą, kai tam tikrame kūno regione išsivysto infekcija. Aktino skaidulų aktyvumą galima gerai parodyti naudojant makrofagų pavyzdį. Kai makrofagai (fagocitai) pasiekia užpuolikus, kurie juos užkrečia, jie juos sugauna.
Tai darydami jie sudaro filopodijas, kurios užklijuoja atitinkamas bakterijas ar pašalinius baltymus. Taigi jie gali juos įtraukti ir ištirpinti ląstelėje. Kuo judresnė ląstelė turi būti, tuo didesnė susižavėjimo koncentracija. Kuo mažiau žavi, tuo labiau sujungti aktino siūlai. Tai veda prie nejudančių ląstelių.
Išsilavinimas, atsiradimas, savybės ir optimalios vertės
Fascinai yra lydimi aktino gijų baltymai. Kaip jau minėta aukščiau, jie užtikrina, kad aktino grandinės būtų surištos ir taip jas supakuotų. Tai sukuria lygiagrečių aktino gijų pluoštus, kurie dėl pakuotės praranda galimybę toliau jungtis į tinklą. Aktiną sudaro baltymų molekulių grandinės, kurios sudaro didžiąją dalį citoskeleto. Citoskeleto pagalba ląstelės gali judėti. Nesusiedami aktino gijų, jie sujungtų tinklą ir apribotų ląstelių judėjimą.
Aktino gija susideda iš dvigubos spiralės iš dviejų aktino grandinių. „Fascin“ apgaubia aktyino gijų pluoštą ir suriša juos dviem kontaktiniais taškais. Šie kontaktiniai taškai susidaro fosforilinant. Fosforilinant fosfato grupė iš ATP jungiasi su aminorūgšties hidroksilo grupe. Fascine atveju tai yra serinas. Taigi fosfatai susieja fascino molekulę su aktino molekulėmis. Tačiau ribojant kryžminimąsi, skatinamas aktyvusis aktino gijų judrumas (judrumas) palei grandinę. Tai lemia nuolatinis aktino grandinės nutrūkimas, viena vertus, tuo pat metu pridedant amino rūgščių.
Šis procesas taip pat vyksta tik fosforilinant, dalyvaujant ATP ir ADP. Šie procesai sukuria aktyvų aktino skaidulų judėjimą. Pirmiausia sukuriamos ląstelių iškyšos (filopodijos), kurios vėliau užtikrina aktyvų ląstelių judėjimą. Stabilizuodami aktino siūlus fasinais ir slopindami jų kryžminimąsi, skatinamas aktino skaidulų judrumas
Ligos ir sutrikimai
Taip pat nustatyta, kad fascino koncentracija padidėja daugelyje piktybinių naviko ląstelių. Dėl padidėjusio šių ląstelių judrumo padidėja metastazių rizika. Atitinkamos ląstelės lengviau įsiskverbia į kitus audinius ir ten suformuoja naujus navikus (metastazes). Kaip procesas iš tikrųjų veikia, vis dar tiriama.
Vis dėlto žinoma, kad filopodija vaidina pagrindinį vaidmenį šiose vėžio ląstelėse ir kad aktino skaidulos ten yra stabilizuotos fascinu. Fascin gali būti naudojamas kaip naviko žymeklis diagnozuojant piktybinius navikus. Tačiau padidėjusi fascino koncentracija dar nereiškia, kad galima diagnozuoti vėžį. Šis radinys yra tik galimo metastazavusio naviko požymis. Nes padidėjusios fascininės vertės nėra būdingos navikams.Taip pat fascinų koncentracija gali padidėti sergant kitomis ligomis.
Tai ypač pasakytina apie ligas, kuriose padidėja imuninių ląstelių susidarymas. Imuninės ląstelės turi būti labai judrios, kad galėtų greitai būti bet kurioje organizmo dalyje. Puikus to pavyzdys yra infekcija Epšteino-Baro virusu. Čia vis labiau formuojasi B limfocitai, kuriuose yra ypač didelis fascino kiekis.
