Submentalinė arterija yra maža arterija, kilusi iš veido arterijos. Submentalinė arterija aprūpina veido raumenis krauju ir kartu yra sujungta su didesnėmis arterijomis, atsiveriančiomis į smegenis, dėl smegenų funkcijos.
Kas yra submentalinė arterija?
Arterijos paprastai yra gyvybiškai svarbios kraujagyslės, per kurias kraujas teka į organus. Submentalinė arterija yra veido arterijos (arteria facialis) šaka, atsiverianti į išorinę miego arteriją (išorinė miego arterija).
Submentalinė arterija (sub-smakro arterija) yra arti apatinio žandikaulio kaulo ir užtikrina jo kraujotaką bei funkciją. Ši arterija natūraliai yra kiekvieno žmogaus kūne ir nėra sukurta naujų kraujagyslių dėl specifinės ligos.
Anatomija ir struktūra
Kadangi submentalinė arterija nėra savarankiškas organas ar kraujagyslė, o tik dalis didesnės arterijos (arteria facialis), ieškant anatominio apibrėžimo reikia nurodyti originalią arteriją. Submentalinė arterija yra ant apatinio žandikaulio kaulo. Apatinio žandikaulio kaulas yra kaukolės kaulo dalis.
Submentalinė arterija turi dvi šakas (ramus superficalis ir ramus profundus), per kurias ji šakojasi. Arterijos siena sudaryta iš trijų sluoksnių. Vidinis sluoksnis yra tunica intima, kurį sudaro endotelis (specifinis plokščiųjų ląstelių tipas) ir jungiamasis audinys. Išorinį sluoksnį sudaro jungiamasis audinys. Tarp dviejų yra vidurinis raumenų sluoksnis. Elastinga membrana užtikrina, kad arterija vis dar yra lanksti. Veido arterija yra sujungta įstriža kryptimi iki pat smegenų su išorine miego arterija, kuri savo ruožtu atsidaro į smegenų arteriją.
Funkcija ir užduotys
Submentalinė arterija tiekia kraują į apatinį žandikaulį ir taip prisideda prie blauzdos raumenų funkcijos, taigi - prie pirmojo maisto priėmimo ir virškinimo žingsnio. Apatinis žandikaulis yra žandikaulio dalis, kuri juda, kai keturi kaukimo raumenys dirba kartu. Arterijos yra kraujagyslės, kurios aprūpina organus deguonimi per kraują ir tokiu būdu palaiko juos gyvus.
Kiekvieno širdies plakimo metu kraujas arterijomis patenka į organus ir audinius. Organai per arterijas sujungiami su aplinkiniais raumenimis ir nervais, arba jie kartu tiekiami deguonimi. Arterijos (arterijos) neša kraują iš širdies, kad užtikrintų širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Kadangi submentalinė arterija taip pat veda į smegenų arterijas, submentalinė arterija taip pat užtikrina kraujo tėkmę ir deguonies tiekimą į smegenis. Arterijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį imuninėje gynyboje, nes antikūnų ląstelės, kurios daro patogenus nekenksmingus, yra transportuojamos per kraują.
Toksinai, absorbuojami per orą arba per maistą, šalinami vežant iš atitinkamo organo į kepenis. Gydomosios medžiagos iš maisto ir vaistų taip pat absorbuojamos į organizmą per arterijas. Sveikas ir tolygus arterinis slėgis užtikrina pakankamą kraujo tėkmės greitį. Šiame procese dalyvauja visos arterijos, taigi ir jų šakos.
Ligos
Čia taip pat reikia paminėti ligas, kurios dažniausiai atsiranda pažeidus arteriją, nes submentalinės arterijos funkcija nesiskiria nuo kitų arterijų funkcijos. Kaip ir bet kuriai arterijai, submentalinei arterijai visą gyvenimą gresia kalcifikacija.
Šioje srityje taip pat gali išsivystyti trombozės. Jei submentalinė arterija yra kalcifikuota, miego arterija taip pat gali būti kalcifikuota. Jei kraujo krešuliai (trombozės) negydomi, jie, kaip ir bet kuri kita arterija, gali sukelti kraujagyslių užsikimšimą. Atsižvelgiant į aplinkinių nervų nepakankamumą, tai gali sukelti nedidelius jutimo sutrikimus iki veido raumenų paralyžiaus ar smūgių. Insultai, savo ruožtu, gali sukelti nuolatinį smegenų pažeidimą, ribotą judrumą ar net mirtį. Tam tikros demencijos formos taip pat gali atsirasti dėl kraujagyslių pažeidimo smegenyse. Metastazavusio vėžio ląstelės per arterijas taip pat gali būti pernešamos į kitus organus.
Susiaurėjimui taikomi tie patys rizikos veiksniai kaip ir kitoms arterijoms, pavyzdžiui, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, lipidų apykaitos sutrikimai, diabetas ar amžius. Minėtos ligos taip pat gali pakenkti kraujagyslėms. Esant trombozei, arterijų sienelių uždegimas gali sukelti skausmą ir ašarą paveiktoje kūno vietoje. Kartais vaistai taip pat gali sukelti arterijų sukietėjimą. Paprastai ultragarsu galima nustatyti didelių arterijų (pvz., Miego arterijos) susiaurėjimą.
Sveika mityba ir pakankama mankšta gali užkirsti kelią kraujagyslių susiaurėjimui. Arterijų apsaugai didelę reikšmę turi optimali aukšto kraujo spaudimo ir cukraus lygio kraujyje kontrolė. Kartais kraujo skiedikliai taip pat reikalingi, kad kraujas nesuliptų kartu ir nesukeltų trombozės arterijose. Jei susiaurėjimai jau įvyko, jų paprastai negalima atšaukti ir jie savaime nepagerėja.
Kai kuriais atvejais, kaip tarpinis sprendimas, stentas įkišamas į susiaurėjusią kraujagyslę, kad ji išsiplėstų. Senėjimo proceso progresą ir likusios žmogaus gyvenimo trukmės įvertinimą galima atpažinti pagal jo kraujagyslių pobūdį.
.jpg)
